Ant Mėnulio paviršiaus sėkmingai nusileidęs Kinijos kosminis zondas trečiadienį pradėjo gręžti gruntą, tikintis pirmąkart per pastaruosius keturis dešimtmečius parsigabenti mėginių iš mūsų planetos palydovo.
Ant Mėnulio paviršiaus sėkmingai nusileidęs Kinijos kosminis zondas trečiadienį pradėjo gręžti gruntą, tikintis pirmąkart per pastaruosius keturis dešimtmečius parsigabenti mėginių iš mūsų planetos palydovo.
Pekinas skyrė milijardus JAV dolerių kariuomenės vadovaujamai kosmoso programai, tikintis iki 2022 metų įsirengti orbitinę stotį, o vėliau – nuskraidinti žmonių į Mėnulį.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Zondas „Chang'e 5“, pavadintas kinų mėnulio deivės vardu, antradienį nusileido iš Žemės matomoje Mėnulio pusėje ir dabar renka paviršiaus grunto mėginius, nurodė Kinijos nacionalinė kosmoso administracija (CNSA).
„Chang'e 5“ tikslas – surinkti Mėnulio akmenų ir grunto mėginių, galinčių padėti mokslininkams daugiau sužinoti apie šio dangaus kūno kilmę, susiformavimą ir vulkaninę veiklą.
Jeigu zondas sėkmingai sugrįš, Kinija taps trečia šalimi, parsigabenusia mėginių iš Mėnulio. Praeito šimtmečio 7-ame ir 8-ame dešimtmečiais tai pavyko padaryti Jungtinėms Valstijoms ir Sovietų Sąjungai.
Tokia misija būtų pirmoji nuo Sovietų Sąjungos aparato „Luna 24“ skrydžio į Mėnulį 1976 metais.
Trečiadienį Kinijos valstybinė žiniasklaida „Chang'e 5“ programą apibūdino kaip „iki šiol vieną sudėtingiausių ir daugiausiai iššūkių keliančių Kinijos kosminių misijų“.
Trečiadienį ryte aparatas baigė gręžti ir rinkti mėginius iš gilesnių grunto sluoksnių, o dabar „kaip ir planuota, renka mėginius iš paviršiaus“, pranešė CNSA.
Zondas praeitą savaitę buvo paleistas iš Kinijos pietinės Hainano provincijos. Šeštadienį, po 112 valandų trukusios kelionės, jis įskriejo į orbitą aplink Mėnulį.
Valstybinis transliuotojas CCTV rodė mokslininkus skrydžio valdymo centre, stebėjusius zondo manevrus ir pradėjusius ploti, kai aparatas sėkmingai nutūpė.
Didžiuliame ekrane buvo matyti zondo atsiųstos pilko Mėnulio paviršiaus nuotraukos.
„Nelengva užduotis“
Aparatas turėtų surinkti apie 2 kg medžiagos iš anksčiau netyrinėtos Mėnulio srities – Audrų vandenyno, didžiulės lavos lygumos, sakoma straipsnyje, paskelbtame mokslo žurnale „Nature“.
Zondas turėtų paimti paviršiaus grunto mėginių, taip pat išgręžti 2 metrų gylio skylę ir paimti giliau slūgsančio grunto pavyzdį.
Valstybinė žiniasklaida skelbė, kad aparatas užduotis Mėnulio paviršiuje vykdys „apie dvi paras“.
Vėliau surinkti mėginiai bus išsiųsti į Žemę kapsule, turinčia vėliau šį mėnesį nusileisti Kinijos atokiame Vidinės Mongolijos regione, nurodė JAV kosmoso agentūra NASA.
Ši misija yra techniškai sudėtinga ir pasižymi keliomis naujovėmis, neišmėgintomis per ankstesnius bandymus paimti Mėnulio grunto mėginių, praeitą mėnesį naujienų agentūrai AFP sakė Harvardo-Smithsono astrofizikos centro tyrėjas Jonathanas McDowellas.
NASA vyriausiasis mokslininkas Thomas Zurbuchenas pasveikino Kiniją su sėkmingu zondo nutupdymu.
„Tai nelengva užduotis, – per „Twitter“ parašė jis. – Kai Mėnulyje surinkti mėginiai bus pargabenti į Žemę, tikimės, kad visi gaus naudos iš galimybės tyrinėti šį vertingą krovinį, galintį užtikrinti tarptautinės mokslo bendrijos pažangą.“
