Elektronika.lt
 2024 m. kovo 29 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 28 d. 20:32
„Elektrum Lietuva“ į elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą šiemet investuos 9 mln. eurų
Kovo 28 d. 17:25
NASA „BurstCube“ palydovas paleistas tirti galingiausius sprogimus kosmose
Kovo 28 d. 14:50
„Logitech“ pristato „Signature Slim“ klaviatūrą ir darbo bei gyvenimo derinį prie rašomojo stalo
Kovo 28 d. 11:17
Kaip atrodys mokslai, studijos ir darbas DI eroje: pagrindiniai parodos „Karjera & studijos Lietuvoje“ akcentai
Kovo 28 d. 08:52
Jungikliai pagaminti iš atliekų – naujovė tvariems namams
Kovo 27 d. 20:30
Saulės elektrinė – daugiabučio balkone: ar tai įmanoma Lietuvoje? (1)
Kovo 27 d. 18:19
4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą
Kovo 27 d. 16:36
Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“
Kovo 27 d. 14:14
„Philips Monitors“ E1 serija turės tris naujus daugiafunkcinius modelius, skirtus hibridiniam ir nuotoliniam darbui
Kovo 27 d. 12:43
Reikalavimas elektrifikuoti penktadalį stovėjimo vietų glumina verslą: nukentės galutiniai vartotojai
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Pažintiniai, įdomybės Dalintis | Spausdinti

Prof. V. Šikšnys: mokslo proveržis atsiranda ten, kur sutelkiami talentingi mokslininkai ir sukuriama jų darbui reikalinga infrastruktūra

Publikuota: 2020-11-26 16:49
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Mėgėjams
Aut. teisės: ©Vilniaus universitetas
Inf. šaltinis: VU naujienos

Saulėtekio miestelyje veikianti didžiausia ir moderniausia Lietuvoje mokslinių tyrimų bazė plėsis – po trejų metų, planuojama, ją papildys modernūs Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetai. Taip Saulėtekyje bus suformuotas stambiausias Lietuvoje ir Baltijos šalyse gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Saulėtekio miestelyje veikianti didžiausia ir moderniausia Lietuvoje mokslinių tyrimų bazė plėsis – po trejų metų, planuojama, ją papildys modernūs Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetai. Taip Saulėtekyje bus suformuotas stambiausias Lietuvoje ir Baltijos šalyse gyvybės, fizinių ir technologijos mokslų branduolys.

Prof. V. Šikšnys: proveržiai atsiranda ten, kur sutelkiami talentai ir infrastruktūra
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Viešojoje erdvėje kylant abejonėms dėl investicijų tikslingumo, VU mokslininkai kalba apie dirbtinio intelekto, nanotechnologijų, daugiamačių duomenų transformavimo, skaitmeninės medicinos proveržį Lietuvoje.

Nanomedžiagos – ateities pramonei

Nanotechnologijos yra naujas cheminės inžinerijos lygmuo, kuris leidžia pasiekti stulbinamų rezultatų energetikos, gamybos, sveikatos, vartojimo prekių sektoriuose. Nanomedžiagos naudojamos medicinos ir techninėms reikmėms – navikų terapijai, saulės baterijų plokštėms, ličio jonų baterijoms, galinčioms maitinti elektrinius automobilius.

Moksliniai tokių nanomedžiagų ir naujų daugiafunkcių junginių kūrimo bei taikymo įvairiose technologijose darbai atliekami VU Chemijos ir geomokslų fakultete. Čia mokslininkai jau yra sukūrę naujus ir išplėtoję žinomų oksidinių, nanostruktūrintų neorganinių bei hibridinių organinių-neorganinių medžiagų, pasižyminčių specifinėmis fizikinėmis savybėmis (elektrinėmis, magnetinėmis, optinėmis, mechaninėmis, katalizinėmis, biosuderinamumu), sintezės metodus.

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Aivaras Kareiva kartu su kolegomis iš Japonijos neseniai ištyrė visiškai prie žmogaus organizmo prisitaikančią medžiagą, kuri gali būti naudojama dirbtiniams kauliniams audiniams kurti. Šį atradimą artimiausioje ateityje medikai galėtų panaudoti gydydami kaulų traumas, ataugindami žandikaulį ar implantologijos srityje.

„Išsamiai ištyrėme kalcio hidroksiapatitą – sintetinę kaulinę medžiagą, savo molekuline sudėtimi labai panašią į žmogaus kauliniame audinyje aptinkamą medžiagą. Jos milteliai bei dangos yra tinkamos taikyti implantologijoje, nes sukurtas dirbtinis kaulinis audinys savo molekuline struktūra visiškai atitinka natūralų žmogaus kaulą. Taip pat susintetinome naujus keraminius pigmentus, kurie gali būti panaudoti kultūros paveldo objektams išsaugoti“, – sako mokslininkas.

Prie medicinos pažangos prisidės dirbtinis intelektas

Medicinos ir sveikatos srityse vis dažniau ir aktyviau naudojamas skaitmenizavimas, dirbtinis intelektas, didelių biologinių duomenų analitika, kuri padeda kuriant ir plėtojant naujus ligų diagnostikos, stebėsenos, gydymo metodus ir technologijas.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutą, kuriame dirba, vadina informatikos ir dirbtinio intelekto flagmanu Lietuvoje. Čia spalio mėnesį kartu su viena didžiausių pasaulyje dirbtinio intelekto ir mašininiu mokymusi grindžiamų sprendimų įmone „Neurotechnology“ buvo įsteigta Dirbtinio intelekto laboratorija.

„Dabar institute kuriami dirbtinio intelekto sprendimai medicininių vaizdų, įskaitant ir kompiuterinės tomografijos, analizei, jūrų navigacijai, kibernetiniam saugumui. Pastaruoju metu, pasitelkę dirbtinį intelektą, kartu su Santaros klinikų mokslininkais vykdome kasos vėžio diagnostikos ir sprendimų priėmimo tolesnio efektyviausio gydymo strategijai parinkti, taip pat pilvo aortos pokyčių vertinimo tyrimus“, – savo mokslines veiklas vardija profesorius ir priduria, kad greta dirbtinio intelekto atsirado ir kitos ne mažiau svarbios ir tarpusavyje susijusios sritys: blokų grandinių technologijos, kognityviniai skaičiavimai ir kibersocialinės sistemos, į kurias reikia nedvejojant investuoti.

Profesoriaus teigimu, Lietuvoje dabar reikia apie 12 tūkstančių informatikos ir informacinių technologijų specialistų. Ir tas poreikis augs, nes visuomenė šuoliais bėga į skaitmeninę erdvę, kurios rinka yra visas pasaulis.

Į mokslą reikia investuoti daugiau

Nanomedžiagų tyrėjas įsitikinęs, kad aukšto lygio mokslinius rezultatus chemijos srityje galima pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant su fizikais, medžiagų mokslo specialistais, biotechnologais ir medikais, o tokio lygio tyrimams atlikti reikalinga moderni įranga ir šiuolaikinė patogiai prieinama infrastruktūra, kuri būtų pritaikyta mokslui komercinti.

Informatikai pasigenda personalinės kompiuterinės technikos su geromis grafinėmis ir skaičiuojamosiomis galimybėmis, taip pat specializuotos bendro naudojimo kompiuterinės įrangos efektyvesniam darbui su dirbtiniais neuroniniais tinklais.

Abu VU mokslininkai sutaria, kad dabartinis kai kurių sričių mokslininkų ir infrastruktūros išsibarstymas apsunkina mokslinį darbą, daug laiko prarandama keliaujant iš vienos vietos, kur yra skaitomos paskaitos, į kitą (Saulėtekį), kur yra jų moksliniams tyrimams reikalingos laboratorijos.

„Šiuo metu mūsų aparatūra geografiškai dislokuota Naugarduko, Čiurlionio ir Saulėtekio gatvėse, ir tai sukuria akivaizdžius nepatogumus. Dėstytojai ir studentai turi lakstyti iš vieno miesto galo į kitą, nes paskaitos vyksta Naugarduko g. korpuse, o dalį mokslinių darbų galima atlikti tik Saulėtekyje esančiame Fizinių ir technologijos mokslų centre, kur nėra mokomųjų laboratorijų ir auditorijų“, – apgailestauja prof. A.Kareiva.

Kaip vieną didžiausių kliūčių atliekant aukščiausio lygio mokslinius tyrimus Lietuvoje prof. A.Kareiva įvardija ir menką biudžetinį mokslo finansavimą, kuris kasmet siekia vos 1 proc. bendrojo vidaus produkto: „Kitaip tariant, jo visai nėra. Yra tik konkursinis projektų finansavimas, kuriame pateiktų paraiškų sėkmės rodiklis yra apgailėtinai žemas.“

Prof. G.Dzemydos manymu, į aukšto lygio fundamentinius tyrimus būtina investuoti: nors jų rezultatai yra sunkiai iš anksto nuspėjami ir pamatuojami, bet dažniausiai būtent iš jų išsivysto taikomieji tyrimai, kurie gali būti komercinami. Taip ne tik gaunami aukštųjų technologijų produktai, bet ir plėtojami mokslo žiniomis grindžiami verslai, kurie yra ir tvaresni, ir konkurencingesni.

„Kiekvienas mokslininkas svajoja ir siekia savo mokslinius pasiekimus komercializuoti. Būtent mokslo rezultatų įdiegimas praktikoje suteikia prasmę atliktiems darbams ir yra stimulas toliau vykdyti mokslinius tyrimus. O mokslo ir verslo sinergija yra bet kurios valstybės pažangos variklis“, – priduria prof. A.Kareiva.

Pasaulinio lygio mokslas – tik moderniose laboratorijose

Pasaulinėje mokslo bendruomenėje Lietuva jau yra matoma. Dirbtinio intelekto srityje mūsų šalis siekia tapti regiono lydere, padidinti valstybės konkurencingumą tarp Europos Sąjungos šalių ir sėkmingai įsilieti į pasaulinę dirbtinio intelekto ekosistemą. Mūsų šalis žinoma ir nanobiotechnologijų, biojutiklių srityje, o moksliniai darbai fizikinės chemijos srityje garsina ją visame pasaulyje.

„Mūsų fakultete sukurtos nanodangų gavimo technologijos yra įdiegtos Meksikoje, Ispanijoje, Vokietijoje“, – teigia Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius.

Tačiau šiemet Lietuva mokslo pasaulyje sužibėjo ypač ryškiai. Šių metų chemijos Nobelio premija buvo įvertinta genų redagavimo technologija CRISPR Cas-9, kurią kartu su premijos laureatėmis atrado ir plėtoja prieš ketverius metus atidaryto VU Gyvybės mokslų centro profesorius Virginijus Šikšnys. Tokia garbė ir sėkmė mokslo pasaulyje nėra atsitiktinė.

„Mokslo proveržis paprastai atsiranda tose srityse, kuriose yra sutelkiami talentingi mokslininkai ir sukuriama jų darbui reikalinga infrastruktūra. VU Gyvybės mokslų centras, manau, yra puikus to pavyzdys. Šiuolaikiniame moksle įdomiausi atradimai gimsta mokslų sandūroje, todėl informatikų, chemikų, fizikų ir gyvybės mokslų tyrėjų sutelkimas vienoje erdvėje, Saulėtekyje, padės sukurti mokslininkų ir infrastruktūros klasterį, panašų į priešakinių Europos universitetų mokslinių tyrimų ir plėtros centrus“, – įsitikinęs išskirtinis VU profesorius V.Šikšnys.

Nobelio premijos vertos technologijos ir kiti pažangūs išradimai gimsta tik moderniausiose laboratorijose, talentingiausių mokslininkų galvose.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama