Elektronika.lt
 2024 m. kovo 28 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 28 d. 17:25
NASA „BurstCube“ palydovas paleistas tirti galingiausius sprogimus kosmose
Kovo 28 d. 14:50
„Logitech“ pristato „Signature Slim“ klaviatūrą ir darbo bei gyvenimo derinį prie rašomojo stalo
Kovo 28 d. 11:17
Kaip atrodys mokslai, studijos ir darbas DI eroje: pagrindiniai parodos „Karjera & studijos Lietuvoje“ akcentai
Kovo 28 d. 08:52
Jungikliai pagaminti iš atliekų – naujovė tvariems namams
Kovo 27 d. 20:30
Saulės elektrinė – daugiabučio balkone: ar tai įmanoma Lietuvoje? (1)
Kovo 27 d. 18:19
4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą
Kovo 27 d. 16:36
Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“
Kovo 27 d. 14:14
„Philips Monitors“ E1 serija turės tris naujus daugiafunkcinius modelius, skirtus hibridiniam ir nuotoliniam darbui
Kovo 27 d. 12:43
Reikalavimas elektrifikuoti penktadalį stovėjimo vietų glumina verslą: nukentės galutiniai vartotojai
Kovo 27 d. 10:37
KTU mokslininkų ir partnerių bendras darbas: virtuali realybė padės mokantis chirurgijos
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Pažintiniai, įdomybės Dalintis | Spausdinti

Kaip nustatyti, ar dirbtinis intelektas yra „protingas“?

Publikuota: 2020-11-09 16:42
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Profesionalams
Autorius: dr. Neringa Gaubienė
Aut. teisės: ©VU žurnalas „Spectrum“
Inf. šaltinis: VU žurnalas „Spectrum“

Žmonėms atrodo, kad viską, ką gali padaryti kompiuteriai, jie tai daro kur kas greičiau už mus ir galų gale kur kas geriau, nei tikėjomės. Jų galimybės siekia gerokai toliau nei tik paprastų matematinių veiksmų atlikimas – jie tampa mūsų asmeniniais pagalbininkais.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Žmonėms atrodo, kad viską, ką gali padaryti kompiuteriai, jie tai daro kur kas greičiau už mus ir galų gale kur kas geriau, nei tikėjomės. Jų galimybės siekia gerokai toliau nei tik paprastų matematinių veiksmų atlikimas – jie tampa mūsų asmeniniais pagalbininkais.

Kaip nustatyti, ar dirbtinis intelektas yra „protingas“?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Yra manančių, kad greitu metu apie dirbtinį intelektą (DI) bus galima kalbėti kaip apie bet kurį kitą draugą, o DI valdomi automobiliai patys priims sprendimus, kurią gyvybę saugoti susidūrus su kliūtimi.

Žmonių intelektas – suskaičiuojamas?

Greičiausiai nėra sunku įsivaizduoti, kad netolimoje ateityje DI technologijos bus kasdienės daugelio specialistų, įskaitant ir teisininkus, palydovės. Mokslininkai ieško vis naujų sričių, kaip DI galėtų būti pritaikomas ir kokius uždavinius padėtų išspręsti, kelia etikos klausimus dėl DI panaudojimo ir net svarsto DI teisinio subjektiškumo klausimą.

Netylant diskusijoms, ar DI gali būti teisinis subjektas, labai svarbu išsiaiškinti, kokie reikalavimai taikomi mašinai kaip teisinių santykių subjektui – ar užtenka, kad mašina pakankamai įtikinamai sugeba imituoti žmonių elgesį tam tikruose ribotuose kontekstuose, ar yra reikalaujama, kad mašina „suvoktų“ ir savarankiškai „mąstytų“ priimdama sprendimą?

Kai kurie mokslininkai mano, kad žmogaus intelektas yra pagrįstas skaičiavimais, todėl iš principo tai, ką galima suskaičiuoti, gali būti sumodeliuota ir veikti kaip kompiuterinė programa. Tai ir yra DI technologijų mokslą į priekį varanti jėga, kuri teikia vilčių, kad žmogaus protas kada nors bus suprastas ir suskaičiuotas. Nėra jokios prieštaros laikyti, kad protas yra labai galinga skaičiavimo mašina. Bet tai, kas pagimdo minčių srautą, kurį protas apdoroja, yra už paties proto ribų – tai žmogaus prigimties dalis, kurios joks kompiuteris neturi.

Protingas veiksmų rezultatas neįrodo, kad mašina turi intelektą

Intelektas gali būti suprantamas kaip gebėjimas pažinti tai, kas nepažinta – gebėjimas įgyti ir pritaikyti žinias bei gebėjimus. Pavyzdžiui, žmogus gali juoktis iš anekdoto, kurio niekada nėra girdėjęs. Kalbant apie mąstymą, žmogus gali išreikšti abejonę, įsitikinimus, viltis, baimes ir panašiai. Todėl klausimas, kokį intelektą gali turėti mašina, turėtų būti perfrazuotas į klausimą, ar mašina išvis gali turėti intelektą.

Sprendimo priėmimas ir veiksmai, kurie veda prie sprendimo įvykdymo, yra ne tas pats. „Sprendimas“ yra abstrakti sąvoka ir, kaip ir viskas, kas reikalauja suvokimo, yra prieinama tik žmogui. Kompiuteris gali išspręsti sudėtingas lygtis, užrašytas abstrakčia kalba, todėl galėtume manyti, kad kompiuteris suvokia abstrakciją, bet realiai viskas, kuo kompiuteris manipuliuoja, yra simboliai ir taisyklės, kuriuos galime išreikšti elektrinių signalų sekomis. Lygiai kaip mintis, išreikšta raštu, nėra pati mintis, o tik simbolinė jos reprezentacija, kuria galima manipuliuoti.

Todėl kompiuteriams ne tik galima, bet ir reikia perleisti tą dalį veiksmų, kuriems nereikia priimti jokių sprendimų ir kuriuos galima vienareikšmiškai aprašyti taisyklėmis. Ir iš tiesų tokių veiksmų vykdymas atrodo protingas, nes šios taisyklės yra protingai sudarytos protingų jų kūrėjų.

Kita vertus, protingas veiksmų rezultatas neįrodo, kad mašina turi intelektą. Pats paprasčiausias to pavyzdys yra skaičiuotuvas, kuriuo atlikę aritmetinius veiksmus greitai gauname teisingą atsakymą, bet negalime teigti, kad skaičiuotuvas turi intelektą.

DI „protingumo“ klausimas gali būti nagrinėjamas tik labai siaurame kontekste, t. y. ar mašinos veiksmai atrodo protingi stebėtojui, kuris sprendžia vadovaudamasis vien išoriniu įspūdžiu.

Ką iš tiesų mums norėjo pasakyti Alanas Turingas?

Nors istorijoje būta ne vieno bandymo išmatuoti DI „protingumą“, geriausiai žinomais moksliniais eksperimentais laikomi Turingo ir Kinų kambario testai.

DI technologijų istorijoje ne kartą bandyta išsiaiškinti, kaip arti realaus (žmogiško) mąstymo yra DI ir kaip įvertinti, ar DI galima laikyti „protinga“ ar „mąstančia“ technologija.

Geriausiai žinomas bandymas – tai 1950 m. sukurtas Alano Turingo testas. Juo vertinamas mašinos sugebėjimas pademonstruoti elgesį, kuris laikomas intelektualiu, lygiaverčiu ar neatskiriamai panašiu į žmogaus elgesį. Šiame eksperimente dalyvauja stebėtojas – žmogus (C), dar vienas žmogus (B) ir DI technologijos pagrindu veikianti mašina (A). Apie tai, kad vienas iš pokalbio dalyvių yra mašina, stebėtojas informuojamas iš anksto. Pats testas vyksta stebėtojui pateikiant tik tekstinius atsakymus.

Dirbtinis intelektas / VU nuotr.
Dirbtinis intelektas / VU nuotr.

Turingo testo idėja yra ta, kad asmuo, stebintis įprastą pokalbį, kuriame dalyvauja žmogus ir DI technologijos pagrindu veikianti mašina, neturi galėti atskirti, ar atsakymą pateikė žmogus, ar mašina. Šis pratimas vadinamas imitaciniu žaidimu (angl. imitation game). Anot Turingo, jeigu stebėtojas negali atskirti, ar bendrauja su žmogumi, ar su mašina, tai tokios mašinos negalime laikyti neintelektualia, nes kitus žmones mes laikome intelektualiais pagal tokius pačius kriterijus – išorinį stebėjimą.

Buvo manančių, kad Turingo testas įrodė mašinų galimybę „mąstyti“ savarankiškai, tačiau tuo netikėjo net pats Turingas, kuriam buvo svarbu išsiaiškinti, ar mašina gali apkvailinti žmogų ir įtikinti, kad jis bendrauja su kitu žmogumi. Tai, kad mašinų demonstruojamas elgesys panašus į intelektualų elgesį, nereiškia, kad mašina yra intelektuali.

Nors šį testą mašina išlaikė, tačiau didžiausias jo trūkumas tas, kad pokalbio metu gautą informaciją vertina stebėtojas – asmuo, kuris gali ją interpretuoti savaip. Pavyzdžiui, tylėjimas buvo interpretuojamas kaip neturėjimas ką pasakyti ir tai nulėmė stebėtojo apsisprendimą šią savybę priskirti žmogui, nors tuo metu mašina dėl techninių kliūčių buvo sugedusi. Todėl šis testas laikomas mažai patikimu.

Mašina gali sudaryti įspūdį, kad moka kalbą, bet jos suprasti – negali

Moksle labai svarbus gautų rezultatų patikimumas, todėl testuojant mašinos intelektą nebuvo apsiribota vien Turingo testu ir mašinų mąstymo galimybės buvo tikrinamos dar vienu gerai žinomu eksperimentu – Kinų kambario simbolika.

Kinų kambario eksperimento sumanytojai teigia, kad skaitmeninės technologijos negali būti suprantamos kaip „sąmoningos“, „mąstančios“ ir „protingos“, nepriklausomai nuo to, kaip sumaniai jos sugeba imituoti žmogaus mąstymą. Šį eksperimentą pirmasis aprašė Johnas Searle‘as 1980 m. išleistame straipsnyje „Protas, smegenys ir programos“.

Įsivaizduokite, kad jums pateikiamas tekstas kinų kalba, o jūs jos nemokate. Jums taip pat duodama suprantama kalba parašyta taisyklių knyga, kuria naudodamiesi galite ne tik suprasti, kas parašyta, bet ir sudėlioti kinų rašto ženklus taip, kad sudarytumėte loginius sakinius.

Atlikus veiksmus, tekstas pateikiamas kitame kambaryje esančiam vertintojui. Tą patį atlieka ir mašina, ir žmogus. Abu, nemokantys kinų kalbos, įvykdė instrukcijas – sudėliojo pagal nustatytas taisykles kinų kalbos ženklus, todėl sudarė įspūdį, kad moka kinų kalbą.

Dirbtinis intelektas / VU nuotr.
Dirbtinis intelektas / VU nuotr.

Kinų kambario eksperimentu Searle‘as parodo, kad DI technologija veikia taip, jog leidžia sudaryti įspūdį, kad ji „moka“ kinų kalbą: kinų simboliai pateikiami kaip įvesties duomenys, technologija, vadovaudamasi iš anksto žinomomis instrukcijomis, pateikia rezultatą – žodžius bei sakinius ir taip net sugeba išlaikyti Kinų kambario testą – įtikina stebėtoją, kad mašina yra žmogus, mokantis kinų kalbą. Tada Searle‘as iškelia klausimą – nors mašina ir demonstruoja sugebėjimus pateikti rezultatą ir įtikinti, bet ar tikrai ji supranta kinų kalbą? Ar tiesiog imituoja sugebėjimą kalbėti kinų kalba? Pirmą variantą Searle‘as vadina „stipriuoju DI“, o sugebėjimą įtikinamai imituoti – „silpnuoju DI“.

Tam, kad mąstytume, turi būti sąmoningas supratimas, tuo tarpu mašina gali tik pateikti rezultatą pagal iš anksto žinomus algoritmus, taip imituodama sumanų elgesį, tačiau apie sąmoningą kinų kalbos supratimą negali būti nė kalbos.

Formalus manipuliavimas simboliais, ką ir atlieka kompiuterinės programos, nereiškia mąstymo ir supratimo, nes programa neturi jai pačiai suvokiamo veikimo tikslo – sugebėjimo pagrįsti savo konkretų veikimą. Patys simboliai yra sintaksė, o jiems priskiriama reikšmė – semantika, todėl programa tik vykdo simboliais užkoduotas instrukcijas, bet semantika yra už mašinos ribų.

Jeigu pripažįstame, kad protingumas neapsiriboja vien sugebėjimu įtikinamai imituoti, bet privalomas ir supratimas, tada tik apie stiprųjį DI būtų galima kalbėti kaip apie „protingą“ DI.

DI gali tik tiek, kiek galių jam suteikia protingi jo kūrėjai

Vienas iš šiuolaikinių DI kūrėjų Yannas LeCunas teigia, kad DI technologijų galimybės imituoti intelektą yra labai ribotos.

DI srityje žmonija pažengė labai toli ir sukūrė daug gana patikimų sistemų, kurias pasitelkdami žmonės sprendžia daug įvairių klausimų, bet nė viena iš šių sistemų nėra nei protinga, nei intelektuali.

DI negali būti interpretuojamas kaip subjektas, turintis intelektinių gebėjimų ir savarankišką subjektiškumą, t. y. gebėjimą savo veiksmais įgyti teises ir pareigas, taip pat – savarankiškai priimti sprendimus. DI yra sukurtas žmonių, todėl gali tik tiek, kiek galių jam suteikia protingi jo kūrėjai.

Rezultatas, kurį pateiks DI technologija grindžiamos sistemos, bus priklausomas nuo įvesties duomenų ir funkcijų, kurios buvo iš anksto įdiegtos sistemoje. Jis gali atrodyti kaip intelektinės veiklos rezultatas, tačiau apie šios sistemos „protingumą“ ir sugebėjimą „savarankiškai mąstyti“ tai nieko nepasako.

Klausimas, ar algoritmas yra intelektas, lygiavertis klausimui, ar skalpelis yra gydytojas. Mašina, veikianti pagal algoritmus, yra tik įrankis, kurį valdyti reikia žmogiškojo intelekto.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama