Žemė nebūtinai yra pati geriausia planeta visatoje. Tyrėjai nustatė 24 planetas už mūsų Saulės sistemos, kurios turi geresnes sąlygas gyvybei nei mūsų planeta. O kai kurios žvaigždės, aplink kurias sukasi šios planetos, gali būti netgi geresnės už mūsų Saulę.
Žemė nebūtinai yra pati geriausia planeta visatoje. Tyrėjai nustatė 24 planetas už mūsų Saulės sistemos, kurios turi geresnes sąlygas gyvybei nei mūsų planeta. O kai kurios žvaigždės, aplink kurias sukasi šios planetos, gali būti netgi geresnės už mūsų Saulę, rašo Sara Zaske Vašingtono valstybinio universiteto tinklalapyje.
„Hubble“ teleskopas / „Pixabay“ nuotr.
Tyrimas, kuriam vadovavo Vašingtono valstybinio universiteto mokslininkas Dirkas Shulze-Makuchas, buvo neseniai publikuotas žurnale „Astrobiology“. Šiame tyrime aprašomos potencialiai itin tinkamos gyvenimui planetos, kurios yra šiek tiek senesnės, didesnės, truputį šiltesnės ir drėgnesnės nei mūsų Žemė.
Manoma, kad gyvenimas taip pat galėtų lengviau klestėti planetose, besisukančiose aplink lėčiau besikeičiančias žvaigždes, kurių gyvenimo trukmė ilgesnė nei mūsų Saulės.
Šios 24 planetos yra daugiau nei už 100 šviesmečių, tačiau Schulze-Makuchas teigė, kad šis tyrimas galėtų padėti sutelkti dėmesį į tolimesnius stebėjimus, pavyzdžiui, iš NASA James‘o Webo kosminio teleskopo, „LUVIOR“ observatorijos ir Europos kosmoso agentūros „PLATO“ kosminio teleskopo.
Pasak mokslininko, svarbu sutelkti dėmesį į tas planetas, kurios galėtų suteikti sąlygas sudėtingoms gyvybės formoms. Vis dėlto, jis pabrėžė, kad nereikėtų laikytis įsikibus minties surasti tokią pačią planetą kaip ir Žemė, nes gali būti ir tokių, kurios netgi geriau tinka gyvybei nei mūsiškė.
Tyrėjai analizavo tinkamumo gyvybei sąlygas tarp 4500 žinomų egzoplanetų, esančių už mūsų Saulės sistemos ribų. Tiesa, jie atkreipė dėmesį, kad tinkamumas gyvybei dar nereiškia, kad šios planetos būtinai ją turi – buvo ieškoma tik sąlygų, kurios būtų palankios gyvenimui jose.
Saulė yra mūsų sistemos centras, tačiau teigiama, kad ji turi sąlyginai trumpą gyvenimo trukmę – maždaug 10 milijardų metų. Kadangi prireikė maždaug 4 milijardų metų, kad Žemėje susiformuotų bet kokia sudėtingesnė gyvybės forma, daugybė kitų žvaigždžių, panašių į Saulę, vadinamų G žvaigždėmis, gali neišgyventi iki to laiko, kol susikurs sudėtinga gyvybė.
Todėl tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį į tas sistemas, kurių centre yra vadinamos K žvaigždės – jos yra šaltesnės, ne tokios masyvios ir blankesnės už mūsų Saulę.
Tačiau šių žvaigždžių privalumas yra ilga gyvenimo trukmė – nuo 20 iki 70 milijardų metų. Dėl to aplink besisukančios planetos galėtų egzistuoti ilgiau ir suteikti gyvybei daugiau laiko sukurti sudėtingas savo formas.
Tačiau tam, kad būtų tinkamos gyvenimui, planetos neturi būti per senos, nes joms dar turi užtekti geoterminio karščio ir apsauginių geomagnetinių laukų. Žemei šiuo metu yra maždaug 4,5 milijardo metų, tačiau tyrėjai ginčijasi, jog geriausias laikas gyvybei yra tuomet, kai planetos amžius yra tarp 5 ir 8 milijardų metų.
Manoma, kad 10 proc. už Žemę didesnė planeta turėtų būti tinkamesnė gyvenimui. 5 Celsijaus laipsniais didesnė nei Žemės paviršiaus temperatūra ir papildoma drėgmė, pasak mokslininkų, suteiktų geresnes sąlygas gyvybei. Šiluma ir drėgmė užtikrina bioįvairovę, tai mes matome ir Žemėje – tropiniuose miškuose gyvybės daugiau negu šaltose ir sausose vietovėse.
Iš visų 24 atrinktų planetų nė viena neturi visų kriterijų, kad galėtų būti laikomos itin gyvybei palankiomis planetomis. Tačiau viena turi keturis kritinius bruožus, dėl ko ją galima būtų vadinti netgi tinkamesne planeta gyvybei nei mūsų Žemė.
„Kartais sunku perteikti šį gyvenamųjų planetų principą, nes manome, kad turime geriausią planetą, – sakė Schulze-Makuchas. – Mes turime daugybę sudėtingų ir įvairių gyvybės formų, daugybė jų gali išgyventi ekstremaliose aplinkose. Gerai turėti prisitaikančią gyvybę, bet tai nereiškia, kad turime viską, kas geriausia.“
