Elektronika.lt
 2024 m. kovo 29 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 29 d. 08:26
Inovacijų ekspertai su partneriais siekia pagerinti Lietuvos miškų ir jų kelių būklę
Kovo 28 d. 20:32
„Elektrum Lietuva“ į elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą šiemet investuos 9 mln. eurų
Kovo 28 d. 17:25
NASA „BurstCube“ palydovas paleistas tirti galingiausius sprogimus kosmose
Kovo 28 d. 14:50
„Logitech“ pristato „Signature Slim“ klaviatūrą ir darbo bei gyvenimo derinį prie rašomojo stalo
Kovo 28 d. 11:17
Kaip atrodys mokslai, studijos ir darbas DI eroje: pagrindiniai parodos „Karjera & studijos Lietuvoje“ akcentai
Kovo 28 d. 08:52
Jungikliai pagaminti iš atliekų – naujovė tvariems namams
Kovo 27 d. 20:30
Saulės elektrinė – daugiabučio balkone: ar tai įmanoma Lietuvoje? (1)
Kovo 27 d. 18:19
4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą
Kovo 27 d. 16:36
Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“
Kovo 27 d. 14:14
„Philips Monitors“ E1 serija turės tris naujus daugiafunkcinius modelius, skirtus hibridiniam ir nuotoliniam darbui
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Pažintiniai, įdomybės Dalintis | Spausdinti

Palydoviniai duomenys – ateities informacija, prieinama kiekvienam

Publikuota: 2020-08-25 16:56
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Pradedantiems
Inf. šaltinis: LRT.lt

Žemės planeta, naudojant palydovus, iš kosmoso stebima jau 70 metų – taip gaunama kur kas daugiau informacijos apie Žemės paviršių ir jame vykstančius procesus, nei analizuojant antžeminių stebėjimo technologijų duomenis. Tačiau VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto mokslininkai dr. Laurynas Jukna ir Justinas Kilpys pastebi, kad visuomenėje palydovai iki šiol dažniau siejami su televizija, GPS ar šnipinėjimu.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Žemės planeta, naudojant palydovus, iš kosmoso stebima jau 70 metų – taip gaunama kur kas daugiau informacijos apie Žemės paviršių ir jame vykstančius procesus, nei analizuojant antžeminių stebėjimo technologijų duomenis.

Palydoviniai duomenys – ateities informacija, prieinama kiekvienam
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Tačiau Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto mokslininkai dr. Laurynas Jukna ir Justinas Kilpys pastebi, kad visuomenėje palydovai iki šiol dažniau siejami su televizija, globalia pozicionavimo sistema (GPS) ar šnipinėjimu ir platesnio konteksto apie palydovinės informacijos naudą bei jos panaudojimą įvairiuose kasdieninio gyvenimo srityse trūksta, rašoma „VU naujienos“ tinklalapyje.

– Papasakokite apie palydovus, kokia jų darbo specifika?

L. Jukna: Pirmieji palydovai į žemės orbitą paleisti praeito amžiaus 6 dešimtmetyje. Per ilgą jų naudojimo laikotarpį, įranga yra nuolatos tobulinama, keičiasi žemės paviršiaus skenavimo metodai, didėja vaizdų rezoliucija bei palydovių duomenų skiriamoji geba. Pirmieji palydovai naudojo regimojo spektro jutiklius – atlikdavo žemės paviršiaus nuotraukas. Būtent tokių palydovų duomenis dažniausiai aptinkame paieškų sistemose įvedę užklausą „žemės vaizdai iš kosmoso“. Dėl to dalis žmonių palydovų veiklą sieja tik su nuotraukų iš kosmoso darymu, nors tai tik maža viso proceso dalis.

J. Kilpys: Dabar dalis jutiklių veikia infraraudonųjų spindulių ir mikrobangų spektruose, todėl gaunami ne tik žemės vaizdai, bet ir išsamūs duomenys apie skirtingus atmosferos veiksnius, pavyzdžiui – galima sužinoti, kaip vystosi debesų sistemos, stebėti kritulių kiekį, apskaičiuoti vėjo greitį. Lidarų jutiklių, kurie lazeriais matuoja kraštovaizdžio aukštį (ledynai, kalnai, bangos), tikslumas siekia iki 6-10 cm. Šių lazerinių jutiklių pagalba yra kuriami paviršiaus 3D modeliai, tiriami sunkiai pasiekiami regionai, kurių niekada nepavyktų ištirti be palydovų pagalbos. Kai kurių didžiausią skiriamąją gebą turinčių palydovų pagalba, iš kosmoso galima pamatyti net kažkur lauke ant stalo gulintį išmanųjį telefoną.

– Kokius palydovų tipus išskirtumėte?

L. Jukna: Mokslinėje literatūroje aptinkame skirtingą palydovų klasifikaciją. Dažniausiai naudojamas geostacionarus palydovas – skrenda 36 tūkst. km nuo žemės, yra sinchronizuotas su tam tikru žemės paviršiuje esančiu tašku, sukasi tuo pačiu greičiu, kaip žemė ir nuolat stebi tam tikrą teritoriją. Šių palydovų jutiklių skiriamoji geba yra nuo kelių kilometrų iki kelių šimtų metrų, o NASA ar Europos kosmoso agentūros (ESA) palydovų jutikliai gali matyti iki kelių metrų siekiančius objektus. Geostacionarūs palydovai dažnai yra naudojami meteorologijoje, kadangi informaciją jie teikia labai dažnai – kas 5-15 minučių, todėl analizuojant nuotraukas galime matyti, kaip dienos eigoje tam tikroje teritorijoje keičiasi debesuotumas, Žemės paviršiaus temperatūra ir pan.

Kito tipo, poliniai (poliariniai) palydovai, skrenda aplink Žemę, kartą per parą perskrisdami virš tos pačios teritorijos, kirsdami Šiaurės ar Pietų polius. Šių palydovų skiriamoji geba yra nuo kelių šimtų (meteorologija) iki keliasdešimties (kraštotvarkos tyrimai) metrų, kadangi jie skrenda žymiai žemiau – maždaug 800 km aukštyje. Naudojant poliarinės orbitos palydovus galima nustatyti ne tik objektų išorines, bet ir fizikines, o kai kuriais atvejais – chemines savybes. Todėl palydovai aprėpia labai platų žemės ir atmosferos tyrimų spektrą, suteikia galimybę sužinoti daug informacijos iš bet kurios pasaulio vietos.

J. Kilpys: Įdomu yra tai, kad iki 2014 m. visi komercinių palydovų duomenys, kurių skiriamoji geba buvo 30 cm ir mažiau, buvo laikomi karine paslaptimi. Tik nuo 2014-ųjų tokius palydovinius duomenis leista naudoti viešiems tikslams. Dėl to dažnai juokaujama, kad kariniams veiksmams atsirado dar modernesnių slaptų palydovų.

– Kokiose srityse palydoviniai duomenys naudojami dažniausiais?

L. Jukna: Kraštovaizdžio ir gamtos tyrimuose – vienas didžiausių palydovinių duomenų kaupimo ir naudojimo privalumų yra tai, kad jie sutaupo gana daug lėšų, kadangi stebėti tam tikras teritorijas gali dešimtmečius. Todėl nėra būtina planuoti ir įgyvendinti ekspedicijų ar lauko tyrimų, kurių vykdymas kainuoja labai daug. Dabar Lietuvos mokslininkai gali daryti tyrimus apie Himalajų kalnus ar Grenlandijos ledynus, kurie ankščiau reikalavo labai didelių kaštų. Naudojant palydovinius duomenis tyrimų spektras išsiplečia, dauguma jų tampa globaliais. Palydoviniai jutikliai, skenuodami žemės paviršių, gali suteikti labai daug informacijos apie skirtingų paviršių ir objektų būklę, jų medžiaginę sudėtį, pvz. galima identifikuoti kaip augalija jaučia fiziologinį stresą, nustatyti vandens trūkumą. Palydovų duomenys plačiai naudojami žemės ūkyje (nustato augalų būklę, žemės drėgmę), ekstremalių situacijų valdyme (gaisrai, naftos išsiliejimai jūroje, potvyniai), vandentvarkoje (trumpalaikis ir ilgalaikis hidrologinių išteklių planavimas), ekonominėje veikloje (sekamas prekinių konteinerių judėjimas), jūrų ir žemės navigacijoje.

– Ar palydovinių duomenų tyrimams reikalingos specialios programos ar kompetencijos?

J. Kilpys: Taip, išsamus laisvai prieinamų palydovinių duomenų tyrimas, žemėlapių sudarymas reikalauja tam tikrų kompetencijų. Todėl VU Geomokslų institute vykdomose bakalauro ir magistro studijų programose daug dėmesio kreipiama į taikomojo žemės stebėjimo iš kosmoso bei palydovinių duomenų naudojimo įgūdžių ugdymą.

L. Jukna: Norint peržiūrėti ir patyrinėti palydovinius duomenis, nebūtinai turi tapti profesionalu – tai gali būti įdomus ir naudingas laisvalaikio praleidimo būdas. Nemažai palydovinių duomenų ir nuotraukų yra laisvai prieinami kiekvienam – tereikia užsiregistruoti tam skirtose interneto svetainėse. Todėl dažnai pasitaiko atvejų, kai mėgėjai, stebėdami žemės paviršių iš kosmoso, atranda visiškai netikėtų dalykų, pvz. senovinių piramidžių ar senovės civilizacijos infrastruktūros ženklų, kurių be palydovinių nuotraukų pagalbos atrasti nepavyktų. Be to, stebėdamas palydovinius duomenis iš savo namų ar darbo vietos gali nusikelti į bet kurią pasaulio vietą, pamatyti Australijos ar Sibiro miškų gaisrus.

– Minėjote, kad palydoviniai duomenys yra laisvai prieinami. Ar kiekvienas gali jais naudotis?

L. Jukna: Dauguma – taip, tereikia noro ir interneto.

J. Kilpys: Nors kai kurių palydovų, kurių skiriamoji geba siekia iki 30 metrų, sukauptų nuotraukų rezoliucija nėra labai puiki, didžioji dalis ESA, NASA Žemės stebėjimo duomenų yra laisvai prieinama informacija. Taip pat, ESA vykdo labai daug edukacinių veiklų, kurių prioritetas – įtraukti, sudominti kuo daugiau žmonių ir atkreipti dėmesį į šių technologijų prieinamumą visiems. Pati agentūrą savo edukacijų metu pasiūlo ir įrankius, kuriais naudojantis pasiekti informaciją yra žymiai lengviau. Internete taip pat labai daug informacijos apie tai, kaip naudotis tam tikromis palydovinių duomenų apdorojimo programomis, tačiau visa medžiaga yra gana plačiai išsklaidyta. Tuo tarpu universitete, studentų dėstomų dalykų metu struktūruotai ir išsamiai paaiškinama, kaip tinkamai naudotis įrankiais, kaip naudoti ir interpretuoti palydovų kaupiamus duomenis. Šiuo metu ruošiame ir specialų vadovėlį studentams apie palydovinius duomenis ir jų pritaikymą skirtingose srityse.


LRT



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama