Elektronika.lt
 2024 m. kovo 29 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 29 d. 14:25
„Sony“ pristato labai lauktus programinės įrangos atnaujinimus, įskaitant C2PA atitikimą ir vaizdų autentiškumo užtikrinimą
Kovo 29 d. 11:39
Paaiškėjo, kokį atsiperkamumą turi namų ūkyje naudojamos, elektros energiją kaupiančios baterijos (1)
Kovo 29 d. 08:26
Inovacijų ekspertai su partneriais siekia pagerinti Lietuvos miškų ir jų kelių būklę
Kovo 28 d. 20:32
„Elektrum Lietuva“ į elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą šiemet investuos 9 mln. eurų
Kovo 28 d. 17:25
NASA „BurstCube“ palydovas paleistas tirti galingiausius sprogimus kosmose
Kovo 28 d. 14:50
„Logitech“ pristato „Signature Slim“ klaviatūrą ir darbo bei gyvenimo derinį prie rašomojo stalo
Kovo 28 d. 11:17
Kaip atrodys mokslai, studijos ir darbas DI eroje: pagrindiniai parodos „Karjera & studijos Lietuvoje“ akcentai
Kovo 28 d. 08:52
Jungikliai pagaminti iš atliekų – naujovė tvariems namams
Kovo 27 d. 20:30
Saulės elektrinė – daugiabučio balkone: ar tai įmanoma Lietuvoje? (1)
Kovo 27 d. 18:19
4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Pažintiniai, įdomybės Dalintis | Spausdinti

Mokslininkai jau kurį laiką siuntė signalus į Mėnulį: jie pagaliau gavo atsakymą

Publikuota: 2020-08-17 18:21
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Pradedantiems
Aut. teisės: ©Delfi.lt
Inf. šaltinis: Delfi.lt

Kai 2009 metais NASA kosminis zondas atskrido į Mėnulio orbitą, mokslininkai iš karto ėmė į jį šaudyti lazeriais. Konkrečiau kalbant, jie šaudė lazeriais į knygos dydžio parabolinę anteną, kad atsispindėjusi šviesa nuskrietų link Žemės. Po beveik dešimties metų jiems pagaliau pavyko. Tai yra pirmas kartas, kai nuo aplink Mėnulį skrendančio palydovo buvo sėkmingai atspindėti fotonai.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Kai 2009 metais NASA kosminis zondas (Lunar Reconnaissance Orbiter, LRO) atskrido į Mėnulio orbitą, mokslininkai iš karto ėmė į jį šaudyti lazeriais.

Konkrečiau kalbant, jie šaudė lazeriais į knygos dydžio parabolinę anteną, kad atsispindėjusi šviesa nuskrietų link Žemės. Po beveik dešimties metų jiems pagaliau pavyko. Tai yra pirmas kartas, kai nuo aplink Mėnulį skrendančio palydovo buvo sėkmingai atspindėti fotonai. Ir tai ne tik suteikia naujų galimybių atlikti Mėnulio matavimų, bet tai taip pat gali padėti mums suprasti Mėnulio paviršiaus sąlygas, kurios kenkia prieš daugiau nei 50 metų čia atgabentai įrangai.

Mokslininkai jau kurį laiką siuntė signalus į Mėnulį: jie pagaliau gavo atsakymą
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Įgyvendinant „Apollo“ programą, astronautai Mėnulyje lankėsi nuo 1969 iki 1972 metų. Tačiau jie ten ne tik trumpam apsilankė, bet ir paliko tam tikros įrangos nuolatiniam stebėjimui, pavyzdžiui, seismometrų ir tris lazerių reflektorius. Vykdant sovietinę kosmoso programą į Mėnulį buvo nugabenti ir ant dviejų mėnuleigių sumontuoti reflektoriai. Iš viso abi kosminės agentūros nusiuntė penkis tokius reflektorius.

Kam reikalingi lazeriniai reflektoriai? Na, jeigu nusiųsi tikrai galingą lazerio spindulį į Mėnulį ir užfiksuosi, kiek laiko prireiks, kad spindulis „atšoktų“, tuomet bus galima tikrai tiksliai nustatyti atstumą tarp dviejų taškų, atsižvelgus į šviesos greitį. Taigi, galėsime nustatyti atstumą iki Mėnulio milimetro tikslumu.

Laikui bėgant, tokie matavimai gali suteikti daugiau žinių, kaip Mėnulis sukasi. Štai iš kur mes žinome, kad Mėnulis turi skystą branduolį (pagal tai, kaip jis sukasi). O jeigu tame skystame branduolyje yra kietos medžiagos, tuomet tai gali mums pasakyti, iš kur Mėnulis gavo energijos savo magnetiniam laukui.

Tokie tikslūs matavimai taip pat suteikė mums informacijos, kad Mėnulis lėtai tolsta nuo Žemės maždaug 3,8 cm per metus. Atstumo matavimai mums gali daug ką pasakyti – jeigu tik būsime kantrūs.

„Kadangi duomenis renkame jau 50 metų, mes matome tendencijų, kurių priešingu atvejų nepastebėtume, – sakė NASA Goddardo kosminių skrydžių centro mokslininkas Erwan Mazarico. – Atstumo matavimo lazeriu mokslas yra ilgai trunkantis žaidimas.“

Tačiau egzistuoja viena problema. Bėgant laikui, nuo Mėnulio reflektorių atsispindinčios šviesos kiekis mažėjo ir galiausiai sumažėjo vos iki 10 proc. Kodėl taip yra, neaišku.

Ko jau tikrai yra daug Mėnulyje, tai dulkių. Nors Mėnulyje nėra atmosferos ir todėl nėra vėjo, kuris galėtų tas dulkes išnešioti, mažyčių mikrometeoritų poveikio pakanka, kad pamažu ant reflektorių susikauptų dulkių sluoksnis.

Ir štai kur pasireiškia LRO vaidmuo. Jeigu galime gauti signalų, atsispindėjusių nuo jo reflektoriaus, mokslininkai gali palyginti gautus rezultatus su gautais iš paviršinių reflektorių.

Pasitelkus į pagalbą modeliavimą, tai padėtų nustatyti paviršinių reflektorių efektyvumo sumažėjimo priežastį, o taip pat leistų sužinoti, kiek kokio masto mikrometeoritų bombardavimą patiria Mėnulis ir kiek dulkių toks bombardavimas išjudina.

Tačiau lengviau pasakyti, nei padaryti. Jau ir taip sunku lazeriu pataikyti į Mėnulio paviršiuje esantį reflektorių dėl Žemės atmosferinio poveikio ir elektromagnetinio silpimo. Pataikyti į LRO reflektorių yra dar sunkiau. Tai yra mažas ir greitai judantis taikinys, esantis 15, 18 ir 5 cm matmenų. Ir jis yra nutolęs vidutiniškai 384 400 km nuo Žemės.

Pirminiai komandos mėginimai pasiekti reflektorių naudojant žalią matomą šviesą buvo nesėkmingi. Tačiau vėliau jie ėmėsi bendradarbiauti su Prancūzijos Žydrosios pakrantės universitetu, kurio mokslininkai sukūrė infraraudonųjų spindulių lazerį. Jo šviesa gerokai efektyviau prasiskverbia pro dujas ir debesis.

2018 metų rugsėjo 4 d. Grase, Prancūzijoje, esanti lazerinio atstumo matavimo stotis pirmą kartą užfiksavo infraraudonos lazerio šviesos atsispindėjimą nuo LRO.

Tuomet dviejų sesijų metų 2019 metų rugpjūčio 23 ir 24 dienomis rezultatas buvo pakartotas. Tačiau šį kartą komanda taip pasuko mėnuleigį, kad reflektorius būtų nukreiptas į Žemę ir pademonstravo, kaip sukurti galimybes dvipusiam lazeriniam atstumo matavimui, o ne laukti, kol LRO pasisuktu tinkamu kampu.

Šviesos sugrįžimas buvo minimalus ir sudarė vos kelis fotonus. To kol kas nepakanka, kad būtų galima nustatyti, kas blokuoja Mėnulio paviršiuje esančius reflektorius. Tačiau bėgant laikui net ir keli fotonai galu nupiešti platesnį vaizdą ir pasakyti mums daugiau.

Tačiau šiuo atveju įdomūs yra ne tik LRO matavimai. Šios komandos darbas rodo, kad galima atlikti patobulinimų naudojant infraraudonos šviesos lazerį, o ne optinį, nes jo šviesa sklinda toliau, todėl potencialiai gali leisti naudoti gerokai mažesnius reflektorius.

„Šis eksperimentas siūlo naują metodą patikrinti teorijas dėl dešimtmečius Mėnulio paviršiuje besikaupiančių dulkių“, – savo tyrimo išvadose nurodo mokslininkai.

Šio tyrimo išvados buvo paskelbtos žurnale „Earth, Planets and Space“.


Delfi.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama