Elektronika.lt
 2024 m. kovo 29 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 28 d. 20:32
„Elektrum Lietuva“ į elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą šiemet investuos 9 mln. eurų
Kovo 28 d. 17:25
NASA „BurstCube“ palydovas paleistas tirti galingiausius sprogimus kosmose
Kovo 28 d. 14:50
„Logitech“ pristato „Signature Slim“ klaviatūrą ir darbo bei gyvenimo derinį prie rašomojo stalo
Kovo 28 d. 11:17
Kaip atrodys mokslai, studijos ir darbas DI eroje: pagrindiniai parodos „Karjera & studijos Lietuvoje“ akcentai
Kovo 28 d. 08:52
Jungikliai pagaminti iš atliekų – naujovė tvariems namams
Kovo 27 d. 20:30
Saulės elektrinė – daugiabučio balkone: ar tai įmanoma Lietuvoje? (1)
Kovo 27 d. 18:19
4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą
Kovo 27 d. 16:36
Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“
Kovo 27 d. 14:14
„Philips Monitors“ E1 serija turės tris naujus daugiafunkcinius modelius, skirtus hibridiniam ir nuotoliniam darbui
Kovo 27 d. 12:43
Reikalavimas elektrifikuoti penktadalį stovėjimo vietų glumina verslą: nukentės galutiniai vartotojai
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Pažintiniai, įdomybės Dalintis | Spausdinti

Pramonė 4.0 ir naujoji ekonomika: ką daryti su zetabaitais duomenų?

Publikuota: 2020-08-10 18:11
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Mėgėjams
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai

Globali ekonomika keičiasi, nes atsiranda vis daugiau duomenų, kurie dabar yra tokie dinamiški ir įvairialypiai, kaip niekad iki šiol. Duomenų mokslininkai šiame kontekste – didelė vertybė ir būtinybė. Tiesa, pasaulis dabar gyvena didelių pokyčių kontekste: 4.0 pramonės revoliucija ir ją lydinčios inovacijos, globali visa apimanti skaitmenizacija, o duomenys čia vaidina vieną svarbiausių rolių.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Globali ekonomika keičiasi, nes atsiranda vis daugiau duomenų, kurie dabar yra tokie dinamiški ir įvairialypiai, kaip niekad iki šiol. Duomenis matematikas ir duomenų mokslininkas Clive Humby pavadino „naująja pasaulio nafta“. Epitetas skambus ir tiesiai į dešimtuką. Duomenų mokslininkai šiame kontekste – didelė vertybė ir būtinybė. Tiesa, pasaulis dabar gyvena didelių pokyčių kontekste: 4.0 pramonės revoliucija ir ją lydinčios inovacijos, globali visa apimanti skaitmenizacija, o duomenys čia vaidina vieną svarbiausių rolių.

Pramonė 4.0 ir naujoji ekonomika: ką daryti su zetabaitais duomenų?
Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.

Duomenų daug ir jų vis daugėja. Klausimas: ką ir, svarbiausia, kaip, su tais duomenimis daryti? „Pasaulis keičiasi milžiniškais tempais ir kiekvieną dieną kuriami vis tobulesni įrankiai didžiuliams duomenų kiekiams saugoti ir valdyti“, – teigia duomenų mokslininkas, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) absolventas Artūras Katvickis, šiuo metu dirbantis olandų kapitalo programinės įrangos kūrimo įmonėje „Hyarchis“.

Pikas dar nepasiektas

Kasdien sugeneruojamų duomenų kiekiai yra milžiniški. Nors tiksliai apskaičiuoti yra labai sunku, bet manoma, kad 2020 metais skaitmeninį pasaulį sudarys 44 zetabaitai duomenų, o 2025-aisiais kas 24 valandas visame pasaulyje bus sukuriama maždaug 463 egzabaitai, t. y. 1 bilijonas gigabaitų.

Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, 2020 metų pradžioje egzistavo 40 kartų daugiau baitų duomenų nei visatoje stebimų žvaigždžių, o tokie gigantai kaip „Google“, „Microsoft“ ar „Amazon“ saugo mažiausiai 1200 petabaitų – 1200 milijonų gigabaitų – klientų informacijos.

Tokius stulbinančius skaičius suvokti nėra paprasta ir lengva, bet jie tik didės. Pasitelkiant šiuos duomenis kasdien atsiranda vis naujų įrankių bei paslaugų, sukurtų remiantis duomenų mokslu.

„Šiandien turbūt retas kuris sugebėtų įvardinti kiekvieną atvejį, kuomet susiduria ar naudojasi duomenų mokslo, plačiąja prasme, pasiekimais kasdieniame gyvenime. Manau, duomenimis grindžiamos technologijos vis dar yra augimo stadijoje ir toli gražu nepasiekė savo piko“, – įsitikinęs A. Katvickis.

Svarbiausia žinoti, „kaip“

Pasak duomenų mokslininko, kad ir kiek duomenų būtų sukuriama, suvaldyti juos esame pajėgūs, bet kyla kur kas didesnių iššūkių: „suvaldyti, t. y. saugoti ir tvarkyti, esamus duomenų srautus žmonija yra pajėgi. Tačiau kur kas svarbesnis klausimas – kaip tuos duomenis „įdarbinti“, t. y. gauti iš jų naudos“.

Tinkamas duomenų rinkimas, sisteminimas ir analizavimas įmonėms ar viešojo sektoriaus įstaigoms gali atnešti labai daug naudos: nuo sprendimų priėmimo ir produktų, procesų ir paslaugų gerinimo – iki veiklos automatizavimo ir kaštų mažinimo.

Specialistas įsitikinęs, kad pirmas svarbus žingsnis apdorojant duomenis yra tikslus problemos suformulavimas: aiškiai apibrėžtas tikslas, numatyti galimi apribojimai ir priimtinos paklaidos. Kitas svarbus dalykas yra duomenų kokybė.

„Kuomet duomenys renkami neturint aiškaus plano, dažnai jie gaunami nepilni, „užtriukšminti“ arba net pametami reikšmingi ryšiai, kas vėliau stipriai apsunkina arba net padaro neįmanomą jų tolesnę analizę“, – apie duomenų valdymo iššūkius pasakoja A. Katvickis.

Nauja revoliucija – nauji ir iššūkiai

4-ajai pramonės revoliucijai įsibėgėjant, kasdien atsirandant vis daugiau duomenimis grįstų technologijų – o jų neabejotinai daugės ir bus vystomos dabartinės, – vis svarbesni darosi teisiniai, etiniai ir moraliniai aspektai. Pasak duomenų mokslininko, vis dažniau yra kalbama apie įvairius apribojimus ir reikalavimus kuriamiems įrankiams.

„Šie aspektai ypač aktualūs dirbtinio intelekto (DI) sistemoms ir neišvengiamai yra ir bus aptarinėjami artimiausioje ateityje“, – apie tendencijas duomenų mokslo srityje svarsto A. Katvickis.

Specialistas mano, kad teisinės bazės sureguliavimas gali trumpam pristabdyti duomenimis grįstų technologijų augimą, bet, bet kuriuo atveju, jos plėsis ir tobulės.

Dirbti gali ne bet kas

Šiuolaikinės bendrovės investuoja į duomenų mokslininkus, kurie sumaniai turimus duomenis „įdarbina“. Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, sunku būtų įsivaizduoti modernų verslą be duomenimis grįstų technologijų – DI, mašininio mokymo (MM) ar duomenų analizės, taip pat ir be duomenų specialistų. Tačiau jau kurį laiką ryškėja tendencija – jų trūksta visame pasaulyje. Verslai ieško gerų specialistų, bet kas yra geras duomenų specialistas?

A. Katvickis pabrėžia, kad geras duomenų specialistas turi pasižymėti plačiomis matematinėmis ir programavimo žiniomis, turėti išlavintą algoritminį mąstymą. Bet ne mažiau svarbios yra ir „minkštosios“ kompetencijos bei žmogaus būdo bruožai: komunikavimo įgūdžiai, gebėjimas pristatyti idėją ir paaiškinti sudėtingus dalykus paprastai, smalsumas – tiek plačiąja prasme, t. y. domėtis naujais įrankiais, technologijomis bei idėjomis, – tiek vykdant konkrečią užduotį. Labai svarbus noras (ir gebėjimas) nuolat mokytis, tobulėti bei įgyti naujų žinių.

„Reikia suprasti labai paprastą dalyką – pasaulis nestovi vietoje, o nuolat keičiasi, vystosi ir tobulėja. Ir, norint būti paklausiu darbo rinkoje, reikia nuolat mokytis. Tad žinias, kurias įgijau studijuodamas KTU MGMF aš palyginčiau su namo pamatais“, – įsitikinęs duomenų mokslininkas.

Įmonės „Hyarchis“, kurioje dirba A. Katvickis, vykdančiojo direktoriaus Adriaan Hoogduijn manymu, geras duomenų mokslininkas – gebantis savarankiškai išanalizuoti iškeltą uždavinį, parinkti tinkamus sprendimo metodus, įvertinti galimus privalumus ir trūkumus bei pasiūlyti realizuojamą sprendimą.

Darbdaviai vieningi

Pasak A. Hoogduijn, didžioji dalis verslų pastaruoju metu pereina nuo ekspertinio veiklos planavimo link duomenimis paremto veiklos planavimo modelio (angl. data-driven decision making): „Norint įgauti konkurencinį pranašumą, ypač technologijų sektoriuje, būtina naudoti naujausius duomenimis grįstus įrankius ir technologijas, viena kurių yra DI sistemos“, – įsitikinęs vykdantysis direktorius.

Įmonėje „Hyarchis“ duomenų mokslininkai, pasitelkdami DI ir MM metodus, dirba su automatiniu dokumento turinio apdorojimu.

„Per daugybę metų mūsų klientai sukaupia šimtus tūkstančių ar net milijonus dokumentų, kuriuos saugo ne tik elektroniniame, tačiau ir popieriniame pavidale. Net ir tuomet, kai popieriniai dokumentai yra perkeliami į elektroninį formatą, informacija tokiuose dokumentuose yra sunkiai prieinama, nes reikalauja rankinio (angl. manual) apdorojimo. Mūsų orientacija – kurti ir teikti rinkai sprendimus, kurie, remiantis jų turiniu ir klientų poreikiais, automatizuotai apdorotų tokius dokumentus“, – apie sprendimus, kuriamus „Hyarchis“ duomenų mokslininkų, pasakoja vykdantysis direktorius.

Duomenų mokslo, jų specialistų nauda ir būtinybe neabejoja ir kitas KTU absolventas Kęstutis Daugėla, didžiųjų duomenų inžinieriumi dirbantis SEB grupės paslaugų centre Vilniuje.

„Informacinės platformos departamentas mūsų banke ne tik konstruoja duomenų srautus, rūpinasi duomenų saugumu, kokybe, bet ir prižiūri MM algoritmų gyvavimo ciklą bei taiko minėtus algoritmus, siekiant užtikrinti tinkamą sistemos darbą“, – apie duomenis ir jų valdymą SEB banke pasakoja K. Daugėla.

Šios srities darbuotojas, pasak Kęstučio, turi būti ne tik geras matematikas, bet ir pažengęs inžinierius, mokantis integruoti mašininio mokymo algoritmus verslo aplinkoje bei gebantis „žongliruoti“ duomenimis tarp skirtingų informacijos šaltinių.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama