Įterptinių sistemų (mašininis) programavimas yra neatsiejama elektronikos inžinerijos dalis, tačiau tai žino ne kiekvienas. Pastaraisiais metais elektronikos specialistų, projektuojančių šias sistemas paklausa darbo rinkoje nepaliaujamai auga. 
Įterptinių sistemų (mašininis) programavimas yra neatsiejama elektronikos inžinerijos dalis, tačiau tai žino ne kiekvienas. Pastaraisiais metais elektronikos specialistų, projektuojančių šias sistemas paklausa darbo rinkoje nepaliaujamai auga. Tai rodo ir Užimtumo tarnybos turimi duomenys: daugiau nei 95 proc. naujų darbo vietų skirta būtent kvalifikuotiems elektronikos ir informacinių technologijų specialistams, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Įterptinė sistema (angl. Embedded system) – į kitą įrenginį įterpta elektroninė sistema, kuri valdo įrenginį pagal jai užduotą programą. Tokios sistemos naudojamos ne tik mobiliuosiuose telefonuose, bet ir automobiliuose ar net lėktuvuose.
Tačiau Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) profesorius Vytautas Deksnys pastebi, kad retas kuris žino, kuo įterptinių sistemų projektavimas skiriasi nuo informacinių technologijų (IT) programavimo.
„Mašininis programavimas, lyginant su įprastu IT programavimu, yra kur kas kompleksiškesnis uždavinys, apjungiantis išsamų objekto ir jame funkcionuojančių fizikinių procesų pažinimą, jungtinį aparatinių priemonių ir programinės įrangos projektavimą ir derinimą“, – sako jis.
Profesorius tikina, kad programuojant įprastą kompiuterį dažniausiai neatsižvelgiama į energetinius resursus, nesirūpinama optimalaus atminties sąnaudų ir procesoriaus resursų panaudojimo klausimais. Tuo tarpu siekiant universalumo ir nepriklausomumo nuo platformos, programinė įranga tampa daugiasluoksnė ir nepritaikoma realaus laiko uždaviniams.
Mašininis programavimas – ne kiekvienam
„Norint tapti šios srities specialistu, reikia nuolat mokytis, atnaujinti žinias bei semtis patirties. Ši veiklos sritis yra labai dinamiška, nes įvairūs elektronikos prietaisai nuolat yra atnaujinami, tobulinami, o jų kaina mažinama, siekiant išlaikyti konkurencingumą tarp kitų gamintojų“, – savo įžvalgomis dalinasi KTU EEF Elektronikos inžinerijos katedros vedėjas Dangirutis Navikas.
Anot jo, fizikos, matematikos, signalų ir sistemų teorijos bei elektronikos žinios yra būtinos norint tapti mašininio programavimo specialistu. Nepakanka tik išmanyti ir būti įvaldžius įvairias programavimo kalbas.
Būtent dėl to, kad elektronikos sistemų kūrėjas turi būti puikiai įvaldęs ne tik „C++“, „C sharp“, „Python“ ar kitas, panašias, programas, bet ir išmanyti telekomunikacijas bei elektroniką, šios srities specialistai yra vieni reikalingiausių darbo rinkoje. Nuolatos augantis mašininio programavimo specialistų poreikis taip pat lemia ir IT specialistų kvalifikacijos keitimą iš IT programuotojo į įterptinių sistemų programuotoją.
Ateities perspektyvos
Per pastaruosius keletą metų elektronikos specialistų, gebančių projektuoti įterptines sistemas, poreikis didėjo. Užimtumo tarnybos duomenimis, 2019 m. daugiau nei 95 proc. naujų darbo vietų buvo skirta kvalifikuotiems elektronikos ir informacinių technologijų specialistams.
„XXI amžiuje, kai viskas tampa vis labiau suskaitmeninta, mechaninius sprendimus keičia elektronika – visa tai reikia prižiūrėti ir tobulinti. Todėl kartu su tuo atsiveria ir plačios karjeros galimybės elektronikos sistemų programuotojui“, – sako D. Navikas.
