Įtakingas Vokietijos leidinys „Süddeutsche Zeitung“ rašo, kad dabar, viso pasaulio šalims bandant sustabdyti koronaviruso pandemiją, pasirodo vis daugiau svarstymų, ar šio ir kitų virusų židiniais netampa biuruose, viešuosiuose pastatuose ir vis daugiau gyvenamųjų namų naudojami oro kondicionieriai.
Įtakingas Vokietijos leidinys „Süddeutsche Zeitung“ rašo, kad dabar, viso pasaulio šalims bandant sustabdyti koronaviruso pandemiją, pasirodo vis daugiau svarstymų, ar šio ir kitų virusų židiniais netampa biuruose, viešuosiuose pastatuose ir vis daugiau gyvenamųjų namų naudojami oro kondicionieriai.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
„Kai kurie pranešimai, pavyzdžiui, iš Kinijos, rodo, kaip mes dar mažai žinome apie koronaviruso plitimą, – rašo „Süddeutsche Zeitung“. – Štai sausio pabaigoje kelios dešimtys žmonių sėdėjo viename Kinijos miesto Guangdžou restorane. Šis restoranas išsidėstęs net per penkis pastato aukštus ir turėjo tik vieną oro kondicionierių. Pastate nėra langų, kuriuos būtų galima atidaryti. Po kelių savaičių dešimt šio restorano svečių susirgo Covid-19. Jie sėdėjo prie skirtingų staliukų, o jų šeimos nekontaktavo viena su kita“.
„Mokslininkai rekonstravo galimą viruso perdavimą iš vienintelio užsikrėtusiojo. Visus kitus užsikrėtimo variantus, išskyrus apsilankymą restorane, mokslininkai atmetė. Tačiau šis „nulinis pacientas“ užkrėtė ne tik su juo prie vieno stalo sėdėjusius žmones. Mokslininkai mano, kad šiuo atveju svarbiausią vaidmenį perduodant virusą suvaidino kondicionierius. Keliaudami oro srovėmis virusai galėjo pasklisti didesniu atstumu nei užsikrėtusiam žmogui kalbant, kosint ar čiaudint. Todėl ekspertai siūlo padidinti atstumus tarp stalų, geriau prižiūrėti kondicionierius ir labiau vėdinti patalpas oru iš išorės“, – rašo „Süddeutsche Zeitung“.
Tiesa, pasak leidinio, būtų neatsakinga remiantis šiuo tyrimu Kinijoje daryti išvadas, kad visos ventiliacinės sistemos kelia pavojų užsikrėsti koronavirusu.
„Kondicionieriai ir jų galimybės filtruoti orą turi techninių skirtumų. Visa tai reikia turėti omenyje, – teigia Halės universiteto epidemiologas Rafaelis Mikolajczykas. – Mes manome, kad koronavirusas plinta oro lašeliniu būdu, o iš žmogaus žmogui perduodamas per artimą kontaktą, bet ne per aerozolius, kurie gali paskisti didesniu atstumu“.
Nors pirmieji tyrimai rodo, kad virusai ore išsaugo savo virulentiškumą ir po kelių valandų, kol kas neaišku, ar jie tuomet pajėgūs užkrėsti žmogų. Tačiau mokslininkai sutaria, kad gera patalpų ventiliacija greičiausiai sumažina užsikrėtimo riziką. Jie spėja, kad, pavyzdžiui Berlyno klube ar Austrijos Išglio, iš kur virusas pasklido po daug Europos šalių, slidinėjimo kurorto bare tiek daug žmonių užsikrėtė dėl to, kad į patalpas nepatekdavo pakankamai šviežio oro.
„Aplinkos apsaugos federalinė tarnyba mano, kad daug kas priklauso nuo kondicionieriaus tipo ir nuo jo priežiūros. Pavyzdžiui, kruiziniuose laineriuose ventiliuojamas oras iš vidinių patalpų per centrinę ventiliacijos sistemą paprastai visas neišleidžiamas į išorę, dalis jo grįžta atgal į patalpas. Toks oro ventiliavimas gali tapti viruso plitimo priežastimi. Tai sustiprina įtarimus, kad kruiziniame laineryje „Diamond Princess“, kuris stovėjo prie Japonijos krantų karantine su šimtais užsikrėtusiųjų, daugelį keleivių virusas galėjo pasiekti per centrinę ventiliacijos sistemą. Taip pat ir per Sars viruso protrūkį 2003 metais šimtai žmonių viename Honkongo daugiaaukščių, spėjama, užsikrėtė infekcija dėl sugedusios oro kondicionavimo sistemos.
Vis dėlto, kaip pabrėžia tarnyba, jei kondicionieriumi ventiliuojama tik viena patalpa, kondicionierius gerai veikia, yra tinkamai prižiūrimas, padidintos rizikos užsikrėsti nėra“, – rašo „Süddeutsche Zeitung“.
