Tuo metu, kai kovodami su koronaviruso pandemija viso pasaulio žmonės persvarsto įvairius savo gyvenimo būdo aspektus, NASA teigia, kad žinios ir supratimas, kaip apsisaugoti ir nesusirgti, padės mums pasiruošti išsilaipinimui kitose planetose.
Tuo metu, kai kovodami su koronaviruso pandemija viso pasaulio žmonės persvarsto įvairius savo gyvenimo būdo aspektus, NASA teigia, kad žinios ir supratimas, kaip apsisaugoti ir nesusirgti, padės mums pasiruošti išsilaipinimui kitose planetose, rašo CNN.
Kad ir kaip ten būtų, NASA robotai tyrinėtojai jau dislokuoti Marse, kur ruošia dirvą būsimoms astronautų misijoms į Raudonąją planetą. O saugumas, kurio imamasi, rengiantis tokiai ekspedicijai, gali nustebinti ne vieną germofobą.
 Asociatyvi nuotr. Pixabay.com |
|---|
Astronautai visai nenori pernešti Žemės bakterijų į Marso paviršių, nes jos gali užteršti aplinką ar net mus pačius suklaidinti ir priversti patikėti, kad toje planetoje egzistuoja gyvybė. Grįžus taip pat reikės būti labai atsargiems ir karantinuoti bet kokius parsivežtus mėginius.
Reikės imtis tokių atsargumo priemonių, kokių iki šiol paprastai įprastame gyvenime nenaudodavome.
„Apollo“ programos metu astronautai buvo karantinuojami prieš skrydį ir po išsilaipinimo Mėnulyje, siekiant įsitikinti, kad ten nesusidūrė su kokiais nors patogenais. Su bandiniais, pargabentais iš Mėnulio, buvo elgiamasi kaip su biologinį pavojų keliančiomis medžiagomis.
Dabar jau žinome, kad pasivaikščiojimų Mėnulyje metu astronautai nepasigavo jokių ligų ir kad Mėnulyje nėra mums žinomos gyvybės. Į paviršių nuolat atsitrenkia mikrometeoritai, jis yra veikiamas radiacijos, nes nėra nuo šių pavojų apsaugančios atmosferos.
Tačiau sprendimas imtis saugumo priemonių buvo teisingas, nes buvo tyrinėjama visiškai nauja sritis, tad būtinai reikėjo apsaugoti astronautus nuo galimos rizikos.
Marsaeigiai ir jų nusileidimo aparatai surenkami steriliose NASA laboratorijose, kur įleidžiamas tik visą kūną dengiančius baltus apsauginius kombinezonus su veido skafandrais (vadinamuosius „zuikio kostiumus“) dėvintis personalas.
Dar daugiau atsargumo priemonių bus imamasi tuomet, kai Marso tyrinėti bus siunčiami žmonės.
Dėl šios priežasties buvo įsteigtas COSPAR – Pasaulinis kosmoso tyrinėjimų komitetas. Remiantis COSPAR misijos aprašymu, 1958 m. įkurto komiteto tikslas – tolesnis kosminės erdvės tyrimas ir taikus panaudojimas, pasitelkiant tarptautinį bendradarbiavimą.
„Planetų gynimo taisyklės yra COSPAR ratifikuota tarptautinė NATO sutartis, – sako NASA „Perseverance“ misijos planetų apsaugos vyriausioji inžinierė Moogega Cooper. – Tai yra tarptautinės gairės, kurių privalome laikytis. Viso pasaulio agentūros privalo užtikrinti, kad jų naudojama įranga ir erdvėlaiviai būtų pakankamai švarūs.“
Mėginių iš Marso pargabenimas
Naujos kartos NASA marsaeigis „Perseverance“, planuojama, kitais metais nusileis Raudonosios planetos Jezero krateryje. Toje vietoje prieš 3,5 mlrd. metų egzistavo ežeras. „Perseverance“ surinks mėginius ir juos užkonservuos, kol, tikėtina, trečiajame šio amžiaus dešimtmetyje, atsiras galimybė juos pargabenti į Žemę.
M. Cooper darbas taip pat yra „užtikrinti, kad neužterštume Marso Žemės mikrobais tuomet, kai vykstame šios planetos tyrinėti.“
Šioje laboratorijoje imami ir Petri lėkštelėse auginami mėginiai nuo erdvėlaivio, kurie ir parodo, ar jis pakankamai švarus, kad galėtų būti paleistas į kosminę erdvę. Ieškoma sporų, kurios gali būti prikibusios prie erdvėlaivio paviršiaus.
„Ieškome kai kurių mikrobų gaminamų sėklelių, nes jos gali atlaikyti kelionę į kosmosą net ir pačiomis atšiauriausiomis sąlygomis, todėl kiekvieną dieną tikrindami erdvėlaivį, Petri lėkštelėse ieškome šių dalelių“, – aiškina M. Cooper.
Mokslininkai taip pat ieško gyvybingų organizmų, tokių kaip E. coli bakterijos, kurios gali gyventi ant odos. Nors tokie organizmai be šeimininko ilgai neišgyvena, jei jų būtų rasta Marso paviršiuje, gali būti padaryta neteisinga prielaida, kad Raudonojoje planetoje yra egzistavusi gyvybė, teigia M. Cooper.
Atgabenami mėginiai gali mums padėti nuspręsti, kaip, kada ir kur geriau būtų pasiųsti žmones į Marsą.
Į Žemę pargabenti mėginiai iš Marso perkeliami į 4 lygio biologinės saugos laboratorijas, kurios naudojamos mirtinas ligas, tokias kaip koronavirusas, sukeliančių patogenų tyrimui, pasakoja NASA vyriausiasis mokslininkas Jimas Greenas.
Jei tiriant šiuos mėginius Marse būtų rasta buvusi ar esama gyvybė, viskas pasikeistų.
„Tai reikštų, kad kitų galimų civilizacijų ar net mikrobų populiacijų galimybės ten yra neribotos, – sako M. Cooper. – Nebūtinai jos turi būti protaujančios ir sudėtingos. Mikrobai taip pat yra pakankamai mąstantys, sudėtingi ir verti dėmesio. Todėl jei rastume gyvybės ženklų, pasikeistų mūsų mąstymas apie tai, kad visatoje esame vieni ir kokią vietoje joje užimame.“
