Rodos, naujos technologijos neleidžia mums klysti, gyvenimą daro lengvesnį, o besimokantys algoritmai eksperimentus atlieka nežinodami, ką reiškia žmogiškasis nusivylimas nesėkme. Tačiau ar tai tik geros naujienos? Ar vis dar mokėsime bendrauti? Ar sugebėsime išsaugoti privatumą?
Japonijos mokslininkai sukūrė robotą, kuris gali jausti skausmą. Dirbtinis intelektas mokslininkams padėjo atrasti naują antibiotiką, kuris gali įveikti pavojingiausias bakterijas. Rodos, naujos technologijos neleidžia mums klysti, gyvenimą daro lengvesnį, o besimokantys algoritmai eksperimentus atlieka nežinodami, ką reiškia žmogiškasis nusivylimas nesėkme.
Robotai / Stop kadras
Tačiau ar tai tik geros naujienos? Ar vis dar mokėsime bendrauti? Ar sugebėsime išsaugoti privatumą? Ar elgsena manipuliuoti leidžiančios programėlės nesunaikins demokratijos?
Apie tai diskutuoju su Darrellu Mannu, kuris 15 metų dirbo „Rolls-Royce“ kompanijoje, užėmė vyriausiojo inžinieriaus pareigas.
Jis yra vienas žinomiausių apie inovacijas knygas rašančių autorių pasaulyje. Šiuo metu jis yra „Systematic Innovation Ltd“ vadovas. Jo kompanija turi filialus Indijoje, Malaizijoje, Kinijoje, Danijoje, Turkijoje, Rusijoje, Australijoje, JAV ir Austrijoje. Pastaruosius aštuoniolika metų ISM vizituojantis Vadovų magistrantūros lektorius konsultuoja ir padeda inovacijas kurti bei diegti pasaulio žinomiausioms kompanijoms.
LRT.lt jis papasakojo apie garsiausių pasaulio įmonių nesėkmes diegiant inovacijas, aviacijos pramonės milžinų vienybę, žmonių ir robotų santykius.
– Žmonių ir technologijų santykiai. Kaip jie keisis ateityje?
– Matome, kad šie santykiai labai sparčiai keičiasi. Labai daug kalbame apie dirbtinį intelektą, jo pritaikymo galimybes. Yra daugybė sričių, kur žmonės išlieka geriausi, bet atsiranda ir tokių, kur technologijų galimybės mus pralenkia. Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos srityje. Radiologai žiūri į nuotraukas ir kartais padaro klaidų. Jei apmokysime dirbtinį intelektą atpažinti vėžines ląsteles, suteiksime visus duomenis iš daugybės atvejų, dirbtinis intelektas šį svarbų darbą atliks geriau už žmogų.
Visgi atsiranda tam tikrų problemų. Kaip jaustis radiologui, jei kompiuteris jo darbą atlieka greičiau, tiksliau ir pigiau? Ką mums daryti? Ar turime 5–7 metus ruošti naujus radiologus? Manau, kad visuomenė daugelyje šalių į šiuos klausimus atsakymo dar nerado. Atsiranda labai svarbus prasmės klausimas, ar mums tikrai reikia tos pranašesnės technologijos.
Labai daug kalbame apie savavaldžius automobilius. Nemanau, kad per ateinančius 10 metų jie pasieks mūsų gatves.
– Kodėl?
– Šiuo atveju technologijų ekspertai sprendžia paprastas problemas ir tarsi ignoruoja esmines. Jas spręsti kol kas dar net nepradėjome. Pateiksiu pavyzdį. Savavaldis automobilis turi suprasti, kad žmogus įžengė į gatvę. Išspręsti problemą, kad jis aptiktų ant kelio atsiduriančius objektus (žmogų, šunį, plastikinį maišelį), yra gana sudėtinga, tačiau tai išspręsti galima. Bet tikroji problema yra visai kitur – ar ant kelio atsidūrė nekaltas žmogus, ar jūs sustojote praleisti nusikaltėlio, kuris nori, pavyzdžiui, pagrobti jūsų automobilį.
Tai yra daug sudėtingesnis iššūkis. Potencialus nusikaltėlis žinos, kad sistema automatiškai sustabdys automobilį, kai žmogus žengs į gatvę. Aš tikiu, kad ir tokiai problemai spręsti galime rasti sprendimų, tačiau tam reikia daug daugiau laiko.
Technologinės problemos tokiais atvejais nėra pačios svarbiausios. Jungtinėje Karalystėje net 10 proc. visų gyventojų vairuoja. Tai yra jų darbas, pajamų šaltinis. Milijonai darbuotojų taptų bedarbiais. Ar tie žmonės susitaikys su tokiu likimu? Nemanau.
– Ar įmanoma tam parengti žmones? Perkvalifikuoti juos?
– Jei visuomenė tam ruošis ir nuspręs, kad tikrai to nori, tai vienas iš būdų. Bet ar valstybių vadovai ruošiasi tam? Aš kol kas to nematau. Daug dirbu su švietimo srities profesionalais. Ar mes vis dar ruošiame radiologus? Taip. Niekas nepasikeitė. Ar vis dar skatiname žmones mokytis vairuoti? Taip.
Skaičiau straipsnį, kaip dirbtinis intelektas mokslininkams padėjo atrasti naujus antibiotikus, kurie padeda kovoti su pavojingiausiomis vaistams atspariomis bakterijomis. Kokios, jūsų nuomone, dirbtinio intelekto galimybių ribos?
Manau, kad labai daug kas priklauso nuo prieinamų duomenų kiekio. Dirbtinis intelektas nepavargsta nuo klaidų ir gali atlikti šimtus tūkstančių eksperimentų, kol atras tą tinkamiausią vaistą. Žmonės dažnai pavargsta bandyti, juos veikia ir nesėkmės, su kuriomis reikia susitaikyti, jas išgyventi.
Be to, žmonės yra labai jautrūs, emocijos mums labai svarbios. Nemanau, kad šiuo metu dirbtinis intelektas gali jausti empatiją.
– Ką manote apie „Didįjį brolį“, kuris nuolatos stebi ir seka mūsų veiklą tiek realiame, tiek virtualiame pasauliuose?
– Yra teigiama pusė ir yra neigiama. Tokios technologijos, jei jas naudoja, pavyzdžiui, policija, apsunkina nusikaltėlių gyvenimą. Mažėja nusikaltimų.
Bet pažiūrėkime į Kinijos socialinio kredito sistemą? Kai apie ją pasakoju žmonėms, visi bijo, kad duomenis gali panaudoti valdžia, kuri tada gali daryti įtaką mūsų elgsenai. Vakaruose irgi vyksta labai panašūs procesai. Ar aš „Facebook“ pasitikiu labiau nei valdžia? Nesu tikras.
Mano nuomone, prireiks laiko ir šias problemas išspręsime. Bet trumpuoju laikotarpiu technologijos vystomos daug sparčiau, nei vystosi mūsų smegenys ir pati visuomenė. Tikiu, kad Markas Zuckerbergas nenorėjo sugriauti demokratijos JAV ar JK, bet realybė yra kitokia.
– Kokia technologija, inovacija jus šiuo metu žavi labiausiai?
– Atstovauju kompanijai, kuri padeda kitiems inovacijų klausimais. Daug dirbame su dirbtinio intelekto sprendimais. Vienas įdomesnių siekių – matuoti ir analizuoti tam tikrus vartotojų duomenis. Kai paklausi organizacijos vadovų, ką norėtumėte žinoti apie savo klientus, apie savo darbuotojus, jie dažnai nustemba tarsi teigdami, kad to negalima sužinoti, matuoti. Bet tai yra išsprendžiama.
Dabar mane labiausiai žavi tokie iššūkiai, pavyzdžiui, ar galime įvertinti, ar mano klientai manimi pasitiki. Kiek pasitiki?
– Gal galite papasakoti apie savo darbą „Rolls-Royce“ kompanijoje?
– Praleidau ten 15 metų. Pradėjau dirbti dar tada, kai kompiuteriai buvo tik pasirodę, niekas apie juos nieko nežinojo. Kartais kalbėdavausi su programuotoju, kuris net nežinodavo, kaip jo kuriama programa galėtų atrodyti, veikti.
Nors kompiuterių galia buvo labai ribota, būtent tas ribotumas leisdavo sutelkti dėmesį į pačios problemos esmę. Turėjau suprasti orlaivių variklių veikimą, visą esmę. Aš turėjau sukurti programinę įrangą, kuri padėtų valdyti lėktuvų variklius. Turėjau suprasti, kaip veikia tie varikliai, kad galėčiau kurti patikimas sistemas.
Tai buvo kompanija, kuri puikiai suprato, kas yra kokybė. Išėjęs iš kompanijos, maniau, kad ir kitų bendrovių požiūris į kokybę bus labai panašus, bet klydau. Aviacijoje kiekviena žinia apie nukritusį lėktuvą yra labai bloga. Daroma viskas, kad naudojamos sistemos būtų aukščiausios kokybės.
Kai paskui dirbi sveikatos apsaugos sektoriuje, supranti, kad įvairius medicinos įrenginius kuriantys žmonės nesupranta, kas yra tikrasis saugumas. Atlikome vienos sveikatos apsaugos sistemos analizę, sukūrėme modelį ir pamatėme, kad jeigu tokie „saugumo reikalavimai“ būtų aviacijoje, tai po keleivinį lėktuvą nukristų kasdien.
Tai iliustruoja lygių skirtumą. Manau, kurdami medicinos įrenginius tikrai daug ko galime išmokti iš aviacijos.
– Kuo ypatinga aviacijos pramonės organizacinė kultūra?
– Tai, kad saugumui skiriama tiek daug dėmesio, yra gana retas dalykas. Skirtingos kompanijos yra konkurentės, tačiau joms svarbu, kad lėktuvai būtų saugūs. „Airbus“ ir „Boeing“ yra aršūs konkurentai, bet tiek vieni, tiek kiti supranta, kad lėktuvas pirmiausia turi būti saugus. „Boeing Max“ problemos yra ne tik „Boeing“, bet ir „Airbus“ problemos. „Airbus“ nori, kad visi kuo greičiau suprastų, kad lėktuvais skraidyti yra saugu. Tai gana unikalu. Aviacijoje dėl saugumo susitaiko ir didžiausi konkurentai.
– Ką manote apie 5G ryšį? Diskusijas dėl „Huawei“ patikimumo?
– Šiandien technologijos neatskiriamos nuo politikos. Kaip technologijų žmogus, galiu pasakyti, kad tos visos saugumo spragos, apie kurias tiek daug kalbame, gali labai greitai būti sutvarkytos ir pašalintos.
Realybėje nėra technologinės grėsmės dėl „Huawei“ infrastruktūros. Viskas sutvarkoma. Politikai to dažnai nesupranta. Žmonės gatvėje labiau tiki politikais, kurie nesupranta technologijų, nei ekspertais.
– Atsiranda ir tokių, kurie bando įtikinti žmones Europoje apie elektromagnetinės spinduliuotės žalą... Kad 5G gali sukelti vėžį, nors net nežino, apie kokį spinduliuotės dažnį kalba…. Ką manote?
– Po Donaldo Trumpo išrinkimo turbūt daugybė žmonių nežino, kas yra tiesa, o kas melas. Žmonėms trūksta žinių, o tuo bando pasinaudoti politikai, kurie tarsi gali sakyti bet ką.
– Ar turite patarimų, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp technologijų ir kasdienybės. Kaip nepamiršti galvoti savo galva?
– Daug dirbau su Silicio slėnio kompanijomis, kurios turi įrankių, kurie jiems padeda suprasti žmonių elgseną, jausmus. Esmė ta, kad žmonės nori daryti dalykus, kurie yra prasmingi. Prasmingi darbai, prasmingos patirtys. Šiandien pagrindinės technologijų inovacijos tiesiog leidžia gyventi patogiau, bet atima prasmę.
Programėlės leidžia užsisakyti maisto iš restoranų. Taip gyventi patogu. Deja, maisto ruošimas, jo valgymas su artimaisiais yra prasmingas laiko praleidimas. Kai tai perduodame programėlei, sunaikiname tą prasmę. Tai nėra gerai ir vis daugiau žmonių tą supranta. Gyvenimas ne visada turi būti lengvas.
– Japonijos mokslininkai sukūrė robotą, kuris gali jausti skausmą. Jie sako, kad tai palengvins žmonių ir robotų draugystę. Kaip mes ateityje gyvensime su robotais?
– Japonija taip sprendžia senstančios visuomenės problemas. Seseles, augintinius, aukles gali pakeisti robotai. Įdomu stebėti, kaip greitai robotui augintiniui japonų vaikai pradeda jausti emocinį ryšį.
Tai rodo, kad tam tikra prasme žmonės yra buki ir kvaili. Robotui pakanka pakelti blakstienas, o žmogus pradeda jausti emocijas. Kol kas robotai spręs problemas, pakeis žmones, mes jiems patikėsime daugiau atsakomybių.
Bet yra ir blogoji pusė. Gyvenimo prasmės klausimas išliks labai aktualus. Jei robotas duos man kažką prasmingo, aš matysiu prasmę su juo bendrauti.
– Kodėl kai kurioms kompanijoms nepavyksta diegti inovacijų?
– To nepavyksta daugumai. Kai kalbame apie inovacijas, žmonės dažniausiai mini „Apple“. Bet jie turi galvoje Steve‘o Jobso „Apple“. Manau, kad Timas Cookas nesupranta, kas yra inovacijos.
Kai inovatoriai supras, kad vadovas to nesupranta, jie eis kitur. Dabartinė „Apple“ išsaugojo tik labai mažytę dalį to inovacijų potencialo, kurį turėjo. Vadovo pakeitimas bet kurioje įmonėje gali paskatinti inovacijas.
