Rodos, elektronikos atliekos ir jų panaudojimas ekologijai gali turėti mažai bendro. Tačiau jauno inžinieriaus vadovaujama pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija, naudodama senų išmaniųjų dalis ir dirbtinio intelekto technologiją, sėkmingai gelbėja gamtą.
Rodos, elektronikos atliekos ir jų panaudojimas ekologijai gali turėti mažai bendro. Tačiau jauno inžinieriaus vadovaujama pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija, naudodama senų išmaniųjų dalis ir Kinijos elektronikos milžinės „Huawei“ dirbtinio intelekto (DI) technologiją, sėkmingai gelbėja gamtą.
2014 metais San Franciske įkurtas startuolis „Rainforest Connection“ (RFCx) turėjo iš pirmo žvilgsnio neįgyvendinamą tikslą – transformuoti perdirbtus mobiliuosius telefonus į aparatus, pajėgius sustabdyti nelegalų medžių kirtimą ir brakonieriavimą atokiuose atogrąžų miškuose. Organizacijos įkūrėjas Topher White – fizikas, inžinierius ir išradėjas – siekė iš elektronikos atliekų sukurti saulės energija maitinamą prietaisą, galintį tiksliai užfiksuoti pjūklo skleidžiamą garsą, laiku išsiųsti pagalbą ir taip užkirsti kelią šiai nelegaliai veiklai.
Pirmąjį prototipą ir startuolio ambicijas Topher pristatė itin populiariame konferencijų ir viešųjų kalbų kanale „TED“. Išradėjo entuziazmas ir įspūdingi veiklos rezultatai įtikino „Huawei“ bendradarbiauti su RFCx, siekiant šio tikslo. Įdomu tai, jog dar vykstant deryboms paaiškėjo, kad dauguma „Rainforest Connection“ naudojamų senų išmaniųjų telefonų yra būtent „Huawei“ gamybos, kas byloja apie šios kompanijos įrenginių patikimumą ir ilgaamžiškumą.
Šiuo metu RFCx veikia 10 šalių 5 skirtinguose žemynuose: JAV, Kosta Rikoje, Ekvadore, Peru, Bolivijoje, Brazilijoje, Rumunijoje, Kamerūne, Pietų Afrikos Respublikoje ir Indonezijoje.
Vorinė beždžionė ir nykstantys miškai
Kosta Rikoje augantys atogrąžų miškai ne tik yra vienas gausiausių medienos šaltinių, bet ir itin sudėtinga ekosistema. Taigi, pažeidus nors vieną jos grandį, neigiami padariniai atsilieps visoms kitoms. Geras to pavyzdys – vorinė beždžionė, išnešiojanti augalų sėklas didelėje teritorijoje. Kadangi ši rūšis smarkiai kenčia nuo kertamų medžių ir brakonierių, o jos išnykimas gali sutrukdyti miškų atsinaujinimui, „Rainforest Connection“ ėmėsi aktyvių veiksmų vorinių beždžionių išsaugojimui.
Iš senų „Huawei“ telefonų sukonstruoti, saulės energija maitinami stebėjimo prietaisai, pakrikštyti Saugotojais, nuolat įrašinėja garsą nelegalių kirtėjų pamėgtose vietovėse ir internetu jį perduoda į „Huawei“ serverius. Ten informaciją apdoroja dirbtinis intelektas ir, atpažinęs pjūklo garsą, siunčia pavojaus signalą gelbėjimo pajėgoms.
Įspūdingi partnerystės rezultatai
Kinijos technologijų milžinės ir RFCx kooperacija davė vaisių – panaudojus „Huawei Cloud AI“ dirbtinio intelekto technologijas, medžių kirtimo garso atpažinimą pavyko pagerinti net 96 %. „Turėdami didelio tikslumo modelį, kurį kuriame kartu su „Huawei“, reikšmingai sumažinsime klaidingų pranešimų skaičių bei pavyks dirbti efektyviau, reaguojant į netikrų pavojaus signalų neutralizavimą“, – teigia vienas RFCx vadovų Bourhan Yassin.
Tiesa, DI pasitarnauja ir kitam tikslui – kiekvienos vorinės beždžionės balso aptikimas padeda girininkams, aplinkosaugininkams ir biologams realiu laiku stebėti, koks gyvūnas kurioje vietoje yra, bei taip sekti jų judėjimo kryptį, kas praktiškai neįvykdoma fiziniu sekimo metodu.
Nors organizacijos nariai susiduria įvairiais iššūkiais, tokiais kaip elektronikai nepalanki didelė drėgmė, temperatūra ir veikimui reikalingos energijos ištekliai, „Rainforest Connection“ ir „Huawei“ pavyko pasiekti realių rezultatų – skaičiuojama, kad antrąkart panaudojant atgyvenusius išmaniuosius telefonus nuo nelegalių kirtimų saugoma daugiau nei 2000 kvadratinių kilometrų ploto teritorija ir joje gyvenanti gyvūnija.
