Bankų sektoriaus specialistai tikina, kad Lietuva – viena iš pirmųjų šalių, kuri įdiegė atvirosios bankininkystės galimybę. Visi Europos Sąjungoje veikiantys bankai pagal PSD2 direktyvą turėjo tai padaryti iki rugsėjo 14 dienos, o Lietuvoje atvirtoji bankininkystė ėmė veikti dar vasarą. Dėl šios bankų sektoriaus naujovės laimi vartotojai, ir ateityje dėl šios naujovės gali užvirti įnirtinga kova tarp bankų. 
Bankų sektoriaus specialistai tikina, kad Lietuva – viena iš pirmųjų šalių, kuri įdiegė atvirosios bankininkystės galimybę. Visi Europos Sąjungoje veikiantys bankai pagal PSD2 direktyvą turėjo tai padaryti iki rugsėjo 14 dienos, o Lietuvoje atvirtoji bankininkystė ėmė veikti dar vasarą. Dėl šios bankų sektoriaus naujovės laimi vartotojai, ir ateityje dėl šios naujovės gali užvirti įnirtinga kova tarp bankų.
Kaip teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, šiemet rugsėjį Europos Sąjungoje veiklą vykdančių bankų duomenys tapo atviri licencijuotiems tretiesiems asmenims bei jų sukurtoms naujoms paslaugoms. „Lietuvoje pokyčių vėliavnešiais tapo bankai, jau pasiūlę klientams patogių naujovių ir toliau dirbantys šia kryptimi. Numatome, kad ateityje naujų sprendimų tik daugės“, – sako M. Zalatorius. Jis priduria, kad prieigą prie duomenų atvėrė ir Lietuvos centrinė kredito unija, vienijanti 48 kredito unijas.
„Mūsų žiniomis, sistema veikia sklandžiai. Galime tik paraginti finansų technologijų bendroves aktyviau domėtis naujosiomis galimybėmis. Atvirosios bankininkystės pagrindas yra atvirumas ir skaidrumas, siekiant naujų galimybių visiems. Iš esmės keisdami ligšiolinę veiklos praktiką ir atverdami savo duomenis trečiosioms šalims, bankai ir kitos kredito įstaigos rodo teigiamą pavyzdį. To paties tikimės iš kitų verslų bei valstybės“, – teigia M. Zalatorius.
Atvėrė kelią daugialypei bankininkystei
Anot „Swedbank“ skaitmeninės plėtros vadovo Gedimino Misevičiaus, atvirosios bankininkystės viena iš krypčių, daugialypė bankininkystė (angl. Multibanking), suteikia klientams galimybę patogiau stebėti ir valdyti savo finansus. „Pasinaudojant daugialypės bankininkystės galimybėmis, mūsų klientai gali matyti keliuose bankuose turimų sąskaitų duomenis vienoje vietoje – „Swedbank“ interneto banke. Netolimoje ateityje, ketiname plėsti šias funkcijas ir pasiūlyti klientams interneto banke matyti ne tik kituose šalies bankuose turimų sąskaitų likučius, bet ir sąskaitų išrašus bei inicijuoti mokėjimus iš tų sąskaitų“, – sako G. Misevičius.
Šiuo metu tik du bankai Lietuvoje gali suteikti daugialypės bankininkystės paslaugą – „Swedbank“ ir „SEB“. Tad jei esate atsidarę sąskaitas abiejuose šiuose bankuose – galite išbandyti daugialypę bankininkystę.
„Mūsų žiniomis, mes pirmieji Europoje, dar šių metų rugpjūtį suteikėme galimybę matyti savo sąskaitų duomenis ir likučius mūsų klientams Estijoje ir Lietuvoje, o kiek vėliau šią funkciją pasiūlėme ir Latvijoje. Šiai dienai „Swedbank“ klientai, kurie yra ir „SEB“ banko klientai gali matyti, kiek jų sąskaitoje yra pinigų kitame banke, nepaliekant mūsų interneto banko aplinkos – sako G. Misevičius.
Pašnekovas pabrėžia, kad ateityje klientai turėtų matyti ir kitų dažniausiai klientų naudojamų šalyje veikiančių bankų sąskaitas ir jų informaciją. Tai taip pat priklausys nuo šių bankų pasiruošimo prisijungimui.
Užtruko apie 6 minutes
Jei klientas nori interneto banke matyti ir savo sąskaitą, kuri yra kitame banke, jam reikia platformoje pridėti naują sąskaitą (Kasdieninės paslaugos->Sąskaitos informacija->Pridėti kitų bankų sąskaitas) bei suteikti teisę bankui 90 dienų prisijungti prie kito banko sąskaitos – tam, kad būtų galimybė atnaujinti likutį. 90 dienų terminas, sako G. Misevičius, yra ilgiausias laikotarpis, kurį leidžia PSD2 direktyva.
Rengiant šią publikaciją, viena iš DELFI žurnalisčių sutiko išbandyti naująją bankų paslaugą. Per „Swedbank“ interneto banką jai prijungti „SEB“ banke esančią sąskaitą užtruko apie 6 minutes. Tačiau jauna moteris informavo, kad tai padariusi jaučiasi šiek tiek nejaukiai: jai nesmagu, kad dabar bankas žinos, kiek jos „SEB“ sąskaitoje yra pinigų.
Tačiau ši paslauga yra nemokama – tai reglamentuoja PSD2 direktyva. Ta pati direktyva numato ir kaip bankai elgsis su mūsų duomenimis, procesas yra reglamentuotas.
Pakeis finansų pasaulį
Kaip nurodo „SEB“ Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, kad jos atstovaujamas bankas kitų metų pirmą ketvirtį įdiegs Lietuvoje naują IT platformą, kuria valdoma dauguma banko teikiamų paslaugų ir verslo procesų, ir tuomet pasiūlys savo klientams interneto banke matyti sąskaitas, esančias ir kituose bankuose, bei iš jų vykdyti lėšų pervedimus.
„Manome, kad atviroji bankininkystė pakeis finansų pasaulį, o „SEB“ banko tikslas – būti tarp pirmųjų, kurie atlieka šiuos pokyčius. Mes taip pat tikime atvira konkurencija, kuri suteikia klientams teisę tvarkyti savo duomenis taip, kaip jiems atrodo reikalinga. Be to, saugus klientų duomenų perdavimas (klientams sutinkant) licencijuotoms trečiosioms šalims, tarp jų ir fintech įmonėms, leis sukurti naujas finansines paslaugas, kurios praturtina finansų rinką ir yra naudingos mūsų klientams“, – pasakoja S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Anot G. Misevičiaus, tikėtina, kad tarp bankų ateityje didės konkurencija, kurio banko internetinė aplinka bus patogesnė vartotojui. „Jei jis turi sąskaitų keliuose bankuose, galbūt jam bus patogiau naudotis tik vieno banko aplinka. Bent elementariems dalykams kaip peržiūrėti išrašus ir likučius, inicijuoti mokėjimus“, – svarsto specialistas.
Sukurti techninę sąsają ir leisti prisijungti visiems licencijuotiems dalyviams visus Europos sąjungoje veikiančius bankus įpareigojo jau minėta PSD2 direktyva. Anot G. Misevičiaus, atsiranda ir „fintech“ įmonės, kurios kuria galimybę per vieną platformą prisijungti prie visų savo banko sąskaitų. „Mes matome, kad tai yra patogu klientui. Todėl ateityje galėtų atsirasti ir galimybė klientui matyti išlaidų analizę. Davęs sutikimą, jis galėtų matyti visą savo bendrą finansų paveikslą, atsižvelgiant į visų bankų duomenis, kuriuose sąskaitas turi vartotojas“, – pasakoja G. Misevičius.
Savo ruožtu M. Zalatorius sako, kad tam, jog bankai įgyvendintų direktyvos reikalavimus – ruošėsi dvejus metus.
