Elektronika.lt
 2024 m. kovo 28 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 28 d. 11:17
Kaip atrodys mokslai, studijos ir darbas DI eroje: pagrindiniai parodos „Karjera & studijos Lietuvoje“ akcentai
Kovo 28 d. 08:52
Jungikliai pagaminti iš atliekų – naujovė tvariems namams
Kovo 27 d. 20:30
Saulės elektrinė – daugiabučio balkone: ar tai įmanoma Lietuvoje? (1)
Kovo 27 d. 18:19
4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą
Kovo 27 d. 16:36
Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“
Kovo 27 d. 14:14
„Philips Monitors“ E1 serija turės tris naujus daugiafunkcinius modelius, skirtus hibridiniam ir nuotoliniam darbui
Kovo 27 d. 12:43
Reikalavimas elektrifikuoti penktadalį stovėjimo vietų glumina verslą: nukentės galutiniai vartotojai
Kovo 27 d. 10:37
KTU mokslininkų ir partnerių bendras darbas: virtuali realybė padės mokantis chirurgijos
Kovo 27 d. 08:12
Prarasti Lietuvos mokslininkai: kodėl moksleiviai dažnai nenori tapti mokslininkais ir kaip tai pakeisti?
Kovo 26 d. 20:20
Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Pažintiniai, įdomybės Dalintis | Spausdinti

GS1 standartai viešajam sektoriui: sėkmingai diegiami Europoje ir kol kas neatrasti Lietuvoje

Publikuota: 2019-10-03 08:23
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Mėgėjams
Autorius: Arvydas Jockus
Aut. teisės: ©Alfa.lt
Inf. šaltinis: Alfa.lt

Pasaulyje pripažinti GS1 standartais pagrįsti sprendimai vis plačiau naudojami ne tik verslo paslaugų, tiekimo grandinės, logistikos srityse, bet ir viešajame sektoriuje. Antai valstybinės institucijos tokiose Vakarų Europos šalyse kaip Austrija, Danija, Švedija naudoja GS1 pasaulinius lokacijos numerius kaip pagrindinį arba papildomą identifikatorių įmonėms e. dokumentų bei e. valdžios portaluose.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Pasaulyje pripažinti GS1 standartais pagrįsti sprendimai vis plačiau naudojami ne tik verslo paslaugų, tiekimo grandinės, logistikos srityse, bet ir viešajame sektoriuje.

Antai valstybinės institucijos tokiose Vakarų Europos šalyse kaip Austrija, Danija, Švedija naudoja GS1 pasaulinius lokacijos numerius kaip pagrindinį arba papildomą identifikatorių įmonėms e. dokumentų bei e. valdžios portaluose.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.

Siekdamos palengvinti verslui įgyvendinti ES Tabako direktyvos reikalavimus, GS1 standartais grįstus sprendimus tabako gaminių atsekamumo sistemoms pasirinko Ispanija ir Portugalija.

Bandomajame e. viešųjų pirkimų projekte GS1 standartą kaip pagrindinį sandorių šalių identifikatorių pasirinko Europos Komisja.

Viešieji pirkimai, atliekų tvarkymas, sveikatos apsauga, mokesčių rinkimas, registrų tvarkymas – tai viešojo gyvenimo sritys, kuriose GS1 standartais paremti sprendimai Europoje ir kitur pasaulyje taikomi sėkmingiausiai. Jie padeda optimizuoti viešojo sektoriaus veiklos procesus, mažinti sąnaudas ir didinti informacijos patikimumą.

Lietuvos viešasis sektorius pasaulinių GS1 standartų privalumų kol kas neišbandė. Kai kurie iš šių standartų gana ribotai taikomi tik sveikatos apsaugos srityje.

Tačiau valstybės institucijos neatmeta galimybės kai kurioms funkcijoms pasitelkti naujas identifikavimo sistemas, pavyzdžiui, pasaulinius lokacijos numerius. Nors tai pareikalautų papildomų investicijų, GS1 standartų pritaikymas Lietuvos viešajame sektoriuje esą įmanomas, jeigu būtų įvardyta tokio pokyčio ekonominė ir socialinė nauda.

Populiariausi GS1 standartai viešajame sektoriuje

Europos valstybių viešajame sektoriuje ypač pasiteisino ir sėkmingai taikomi GS1 identifikatoriai.

Visuotiniai paslaugų gavėjo identifikaciniai numeriai GSRN (Global Service Relation Number) naudojami pacientams identifikuoti sveikatos apsaugos sistemoje ar mokesčių mokėtojams identifikuoti. Šis identifikatorius viešojo sektoriaus institucijoms padeda identifikuoti santykius su individualiais paslaugų tiekėjais (pavyzdžiui, ligoninėse dirbančiais gydytojais) arba paslaugų tiekėjais (metrologijos įrenginių, elektros energijos kompanijomis ar mažmeninėmis prekybos įmonėmis).

Prekių brūkšniniai kodai arba visuotiniai prekių numeriai GTIN (Global Trade Item Number) viešuosiuose pirkimuose padeda identifikuoti tą patį produktą skirtinguose pasiūlymuose, o mokesčių rinkėjams individualiai atsekti akcizines prekes tiekimo grandinėje.

Pervežamo krovinio serijiniai numeriai SSCC (Serial Shipping Container Code) naudojami muitinės procedūrų metu, krašto apsaugos logistikoje ar valstybinėje atliekų tvarkymo sistemoje.

Vienas plačiausiai naudojamų GS1 standartų – pasaulinis lokacijos numeris GLN (Global Location Numbers) – padeda nustatyti fizinius ar juridinius asmenis mokesčių mokėtojų apskaitos sistemose, viešųjų pirkimų procedūrose ir įvairiuose valstybiniuose registruose.

„Šio standarto populiarumą lemia tai, kad GLN turi fiksuotą, aiškią bei pasauliniu mastu unifikuotą struktūrą. GLN patogu naudoti tiek elektroniniuose duomenų mainuose, tiek įvairiose identifikavimo sistemose ženklinant prekes. Kitaip nei įmonės kodas ar PVM mokėtojo kodas, GLN numeris gali būti suteikiamas ne tik konkrečiai įmonei ar fiziniam asmeniui, bet ir papildomoms lokacijoms, jeigu to prireikia: skyriams, gamybos padaliniams, institucijos kontroliuojamai įstaigai ar jos padaliniui“, – sakė asociacijos „GS1 Lithuania“ direktorės pavaduotoja Indrė Lasionienė.

Be to, GLN numeris gali būti priskirtas ne tik įstaigos ar įmonės registracijos adresui, bet ir konkrečiai fizinei buveinei. Tai itin svarbu, nes įstaigos ir įmonės įvairiuose registruose registruojamos pagal registracijos adresą, tačiau veiklą vykdyti įmonė gali visai kitoje vietoje ir tuomet registracijos adresas ir tikrasis adresas nesutampa.

„Viešieji pirkimai, atliekų tvarkymas, sveikatos apsauga, mokesčių rinkimas, registrų tvarkymas – tai viešojo sektoriaus sritys, kuriose GS1 standartai pasaulyje taikomi sėkmingiausiai“, – pastebi I. Lasionienė.

GS1 standartų sėkmė Austrijos, Danijos ir kitų ES valstybių viešajame sektoriuje

Šių standartų galimybes efektyvinti viešąjį sektorių gerai supranta vokiškai kalbančios ES šalys. Antai Austrijos viešajame sektoriuje GS1 standartai pradėti naudoti nuo 2002 m. Nors iki 2008 m. šioje šalyje jau buvo įgyvendintas ne vienas e. valdžios sprendimas, duomenų valdymo specialistai pastebėjo, jog ministerijos ir valstybinės įstaigos naudoja skirtingo funkcionalumo ir administravimo lygmens sprendimus, dažnu atveju negalinčius efektyviai komunikuoti.

Tai paskatino Austrijos vyriausybę sukurti vieno langelio principu veikiančią sistemą, kad prisijungęs prie e. valdžios paslaugų svetainės vartotojas galėtų pasiekti bet kurią instituciją, registrą ar kitą duomenų bazę, o valdžios įstaigoms būtų paprasta keistis duomenimis tarpusavyje.

Ši vizija Austrijoje pradėta įgyvendinti nuo 2010 m. pasitelkiant GS1 standartus. Viešųjų pirkimų sistemoje, įvairiuose registruose juridinių ir fizinių asmenų identifikavimui pasirinkti GLN pasauliniai lokacijos numeriai. Apie 50 mln. GLN Austrijoje dabar tarnauja kaip pagrindinis arba antrinis identifikavimo raktas skirtinguose registruose.

GLN lokacijos numeriais įmonių fizinės buveinės bei juridiniai adresai viešajame ir verslo sektoriuje nuo 2003 m. identifikuojami ir Danijoje.

„Naudojant unifikuotus GS1 identifikatorius nereikia kiekvienai sričiai, kiekvienam sektoriui kurti specializuotų standartų. Pavyzdžiui, vieną kartą priskyrus GLN, juridinis asmuo skirtinguose registruose identifikuojamas taip pat. Keičiant programinį sprendimą identifikatorius gali sėkmingai keliauti iš vienos sistemos į kitą. Nereikia keisti esamo ar priskirti naujo identifikatoriaus sukūrus naują duomenų bazę“, – pasaulyje pripažintų standartų privalumus vardijo I. Lasionienė.

GS1 standartai pirmiausia buvo skirti efektyvinti procesus verslo sektoriui, bet tuo gali puikiai pasinaudoti ir valstybė. „Kadangi verslas šiuos standartus taiko dešimtmečiais, viešajam sektoriui jie taip pat padėtų patogiau keistis duomenimis su verslu. Tarkime, verslo įmonėms teikiant įvairias ataskaitas, įmones bei atskirus jų padalinius lengva identifikuoti pagal priskirtus GLN numerius. Turint vien tik įmonės kodą, tam tikrais atvejais gali kilti sunkumų“, – pažymi I. Lasionienė.

Daugelio valstybių viešasis sektorius ne visada veikia taip efektyviai, kaip verslo srityje, nes įvairūs registrai „nesusikalba“ tarpusavyje, kyla sunkumų dalijantis turimais duomenimis. Rasti duomenis apie konkretų subjektą skirtinguose registruose, duomenis konsoliduoti, naršyti po skirtingus registrus užtrunka nemažai laiko.

„Kai naudojama bendra identifikacija, daug paprasčiau skirtinguose registruose rasti informaciją apie įmonę ar asmenį, o informaciją lengviau susieti naudojant GS1 identifikatorius“, – pasakojo I. Lasionienė.

Keletas ES valstybių, o tarp jų ir Austrija, pasirinko naudoti pasaulinius lokacijos numerius GLN ir atliekų surinkimo bei perdirbimo sektoriuje. Dabar GLN identifikatoriais šioje šalyje identifikuojamas kiekvienas gamintojas ir atliekų perdirbėjas – tai gali būti ir fizinis, ir juridinis asmuo, taip pat visos atliekų tvarkymo sistemoje dalyvaujančios institucijos.

Atliekų valdymo sistemoje GLN padeda identifikuoti ne tik šioje srityje veikiančias įmones ar asmenis, bet ir kiekvieną lokaciją, iš kurios surenkamos atliekos. Kiekvienam atliekų tipui identifikuoti priskiriamas GTIN. Taip atsiranda galimybė užtikrinti atsekamumą, o kiekvieną atliekų surinkimo ir perdirbimo grandinės dalį stebėti realiuoju laiku.

„Austrijoje GS1 standartų diegimą atliekų tvarkymo sistemoje inicijavo Žemės ūkio ir gamtos apsaugos ministerija bei jai pavaldžios institucijos. Labai panaši sistema veikia ir Vokietijoje, tad duomenimis keistis paprasta ne tik šalies viduje, bet ir tarp valstybių. Ir šiuos domenų mainus vykdyti padeda bendri pasauliniai GS1 standartai“, – sakė I. Lasionienė.

Siekiant užtikrinti tik legalių tabako produktų patekimą į rinką bei įgyvendinant ES Tabako direktyvos reikalavimus, cigarečių pakelius, blokus, transportavimo dėžes su tabako gaminiais, ekonominės veiklos vykdytojus ir tabako produktų gaminimo įrangą tabako gaminių atsekamumo sistemose žymėti taip pat galima atitinkamais GS1, nes jie jau naudojami tabako gaminiams ženklinti visame pasaulyje, atitinka teisinį reguliavimą, ISO standartus, užtikrina suteikiamų kodų unikalumą ir sąveiką tarp skirtingų šalių narių visos ES mastu bei sumažina trikdžius tiekimo grandinėje.

Siekdamos palengvinti vietos verslui įgyvendinti direktyvos reikalavimus, GS1 standartais grįstus sprendimus Tabako gaminių atsekamumo sistemoms pasirinko Ispanija bei Portugalija, o kitose šalyse pagal GS1 standartus ženklinamos tabako gaminių transportavimo pakuotės.

Valstybės sektoriaus efektyvumas priklauso nuo tinkamai pasirinktų technologijų bei sprendimų

Lietuvoje GS1 standartus taip pat sėkmingai būtų galima pritaikyti daugelyje viešojo sektoriaus sričių.

Lietuvos valstybės institucijos, panašiai kaip Danijoje ir Švedijoje, dokumentų, užsakymų ir elektroninių sąskaitų sprendimuose galėtų naudoti GS1 parengtas elektroninių verslo pranešimų schemas, kurias jau daug metų naudoja Lietuvos verslo įmonės.

„Lietuvos savivaldybėms atitinkami GS1 standartai gali padėti organizuoti veiksmingą atliekų surinkimą, tvarkymą ir perdirbimą. Mat kai nėra bendros automatizuotos sistemos, atsekti atliekas sudėtinga, tai užima daug laiko. Naudojant identifikavimo standartus ir privalomą ženklinimą galimybės atsikratyti atliekų kur nors miške gerokai sumažėtų. O įdiegus bendrą sistemą visos šalies mastu, duomenis apie atliekų tvarkymą būtų galima valdyti centralizuotai, būtų užtikrinamas skaidrumas“, – mano I. Lasionienė.

Šiuo metu atliekų surinkėjai bei perdirbėjai konteinerius ir kitą įrangą ženklina, kas kaip sugalvoja, tad dažnai atsekti šių atliekų kelią sudėtinga – taip atsiranda terpė piktnaudžiavimui ar netyčiniam pavojingų atliekų netinkamam sutvarkymui.

Pasaulinius GS1 standartus sėkmingai įdiegusių Europos ligoninių pavyzdys galėtų įkvėpti panašius projektus išbandyti ir Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje. Mūsų šalies sveikatos įstaigoms taip pat aktualūs geresnio atsargų valdymo, efektyvesnio personalo pajėgumo panaudojimo bei ES teisinio reguliavimo atitikties klausimai.

Nors mūsų gydymo įstaigos turi visas reikalingas kompetencijas teikti aukšto lygio gydymo paslaugas, jos dažniausiai naudoja skirtingas savo ar kurio nors vieno įrangos tiekėjo sugalvotas ženklinimo sistemas. Įsigijus naują įrangą, senoji pašalinama ar naudojama paraleliai. Kartais vienoje ligoninėje naudojama daug skirtingų, tarpusavyje nesusietų sistemų, dubliuojančių didelę dalį saugomų duomenų. Tai neefektyvu ir brangu.

Įdiegus GS1 standartais pagrįstus sprendimus, pacientui keliaujant iš vienos sveikatos apsaugos įstaigos į kitą, paprasčiau ir greičiau keliautų ir reikalingi duomenys. Apmaudu, kad mūsų šalies sveikatos apsaugos sistema neišnaudoja esamų galimybių palengvinti medicinos personalo kasdienybę automatizuotais sprendimais.

„Kaip rodo daugelio ekonomiškai išsivysčiusių šalių patirtis, naudojant pasaulinius standartus, jais identifikuojant pacientus, gydymo įstaigas bei jų padalinių lokacijas, duomenis rinkti, juos valdyti ir keistis jais tarp įstaigų ir su kontroliuojančiomis institucijomis galima efektyviau“, – mano I. Lasionienė.

Lietuvoje identifikavimui naudojami asmens ir įmonių kodai

Nors duomenys tampa vis didesne vertybe, Lietuvoje kartais sudėtinga juos pasiekti bei jais naudotis: juridiniai bei fiziniai asmenys turi užsakyti elektronines ar popierines pažymas vien tam, kad perduotų duomenis į kitą valstybės instituciją ar kitą registrą. Dažnai už šių pažymų išdavimą reikia mokėti.

Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus informavo, jog, vadovaujantis teisės aktais, visi juridiniai asmenys Lietuvoje yra identifikuojami naudojant juridinio asmens kodą, o fiziniai asmenys – fizinio asmens kodą. „Būtent naudojant šiuos fizinių ir juridinių asmenų kodus yra užtikrinamas duomenų apsikeitimas tarp skirtingų registrų ar informacinių sistemų“, – teigė jis.

Galbūt pasaulyje pripažinti GS1 standartai identifikuojant juridinius asmenis padėtų duomenimis tarp skirtingų registrų dalytis sparčiau ir efektyviau be vartotojų įsikišimo? Ar Registrų centras svarsto galimybę identifikavimui naudoti pasaulinį lokacijos numerį GLN, kaip tai daroma kai kuriose Vakarų valstybėse?

Pasak M. Samkaus, Lietuvoje registrų politiką formuoja Teisingumo ministerija, ir norint nuo vienų standartų pereiti prie kitų, reikia politinio sprendimo. „Vis dėlto reikia suprasti, kad geresnę integraciją ir patogesnį aptarnavimą suteikia ne vieni ar kiti kodai ar identifikatoriai, o suderinti procesai ir sąsajos tarp skirtingų sistemų bei registrų, didesnis viešųjų ir administracinių paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę“, – svarstė jis.

Anot specialisto, Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, informacinės sistemos yra palyginti nedidelės. Perėjimas prie kitų identifikavimo sistemų, pavyzdžiui, pasaulinių lokacijos numerių GLN, pareikalautų papildomų investicijų ir procesų keitimo, tad reikėtų aiškiai įvardyti šio pokyčio ekonominę ir socialinę naudą.

„Registrų centras savo ruožtu nuolat tobulina savo tvarkomas informacines sistemas ir registrus, užtikrindamas tinkamą jų veikimą, maksimalų įmanomą kibernetinį saugumą ir suderinamumą su naujausiomis technologijomis“, – sakė M. Samkus.

GS1 asociacijos nuomone, RC teikiama informacija – ne visiškai teisinga. „Negaliu sutikti su teiginiu, kad pasaulinių standartų naudojimas pareikalautų keisti esamus procesus bei sąsajas. Valstybės, kuriose GS1 standartų nauda viešajam sektoriui akivaizdi, juos pasirinko naudoti dar ir dėl to, kad jie gali būti įdiegiami pačiose įvairiausiose sistemose, integruojami į jas nekeičiant esamos infrastruktūros bei sąsajų“, – teigė I. Lasionienė.

VPT galėtų paskatinti organizacijas naudotis GS1 standartais

Mažmeninėje prekyboje, ypač interneto prekybos platformose, tokiose kaip Amazon ar ebay, GS1 standartai padeda užtikrinti, kad vartotojai perka tikrai autentišką produktą. Kai produktai e. parduotuvėse tiksliai identifikuojami visuotiniais prekių numeriais GTIN, pirkėjams paprasčiau juos palyginti, tuomet galima pasirinkti pardavėją, kuris šį produktą parduoda už mažiausią kainą.

Mat kartais prekybininkai ar viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai gudrauja, pigiau už konkurentus siūlo produktą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo panašiai, bet iš tikrųjų yra žemesnės kokybės, nes pagamintas iš pigesnių ir prastesnių sudedamųjų dalių. Arba pateikia netikslų produkto aprašymą, taip sukeldami pirkėjui abejonių, ar tai tas pats produktas, kurį siūlo kitas pardavėjas.

Kai naudojami GTIN, daug paprasčiau skirtingose elektroninėse parduotuvėse ar viešųjų pirkimų pasiūlymuose lyginti produktus ir jų kainas, nes, nepriklausomai nuo tiekėjo pateikto aprašymo, lengva įsitikinti, kad, jei produktai pažymėti tuo pačiu kodu, vadinasi, jie yra tie patys. Šiuo metu perkančiosioms organizacijoms kartais trūksta efektyvių priemonių sulyginti tiekėjų siūlomus produktus.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė tikino, jog visais atvejais perkančiosios organizacijos turi prižiūrėti savo sutartis ir tikrinti, kad tiekėjai sutartį vykdytų taip, kaip įsipareigojo. „Pasiūlymų vertinimo metu dažniausiai yra vertinama popierinė atitiktis – sertifikatai ir katalogai, tačiau perkančioji organizacija gali paprašyti kartu su pasiūlymu pateikti pavyzdį, pagal kurį paskui būtų vertinamos sutarties metu gautos prekės“, – sakė ji.

Anot D. Vilytės, pirkimus vykdo perkančiosios organizacijos ir jos, o ne VPT, turi užtikrinti, kad įsigytų tai, ko joms iš tiesų reikia. „Prekių spektras yra labai platus, todėl galimybės vertinti tiekėjų pasiūlymus yra skirtingos. Tam tikrais atvejais be atitikties dokumentų ar sertifikatų perkančiosios organizacijos atlieka pavyzdžių tikrinimus nepriklausomose laboratorijose“, – sakė VPT vadovė.

D. Vilytė mano, jog tam tikrais atvejais pasaulyje pripažįstami GS1 standartai galėtų palengvinti pasiūlytų prekių įvertinimą. „VPT galėtų tik paskatinti perkančiąsias naudotis šia priemone“, – sakė ji.

GS1 standartų ir jais paremtų sprendimų efektyvumą liudija tai, kad juos vis dažniau renkasi Europos Komisija (EK). Ši institucija dar 2009 m. bandomajame e. viešųjų pirkimų projekte e. PRIOR kaip pagrindinį sandorių šalių identifikatorių pasirinko GLN numerius. GLN yra ir vienas pagrindinių sintaksės elementų EK inicijuotame PEPPOL projekte.

EK bendradarbiauja su GS1 ieškodama sprendimų, skirtų palengvinti viešojo sektoriaus įmonėms duomenų apsikeitimą elektroninėje erdvėje. Antai EK Joinup interneto svetainėje greta kitų sprendimų ir schemų, kodų sąrašų įkelti ir GS1 standartų sprendimai bei XML pranešimų schemos.


Alfa.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama