Tarptautinis tyrimas atskleidė, kad tinklalapiai, skirti skleisti melagingai informacijai, per metus uždirba milijonus dolerių iš reklamos pajamų, praneša portalas „Deutsche Welle“. Ir dėl šios problemos dažniausiai būna kaltos didžiosios tarptautinės įmonės, kurios labai dažnai apie tai nė nežino.
Tarptautinis tyrimas atskleidė, kad tinklalapiai, skirti skleisti melagingai informacijai, per metus uždirba milijonus dolerių iš reklamos pajamų, praneša portalas „Deutsche Welle“. Ir dėl šios problemos dažniausiai būna kaltos didžiosios tarptautinės įmonės, kurios labai dažnai apie tai nė nežino.
Kaip rodo pirmadienį išleistas Pasaulinio dezinformacijos indekso (angl. Global Disinformation Index, GDI) tyrimas, per 20 tūkst. identifikuotų netikrų naujienų puslapių per metus geba uždirbti maždaug 213 mln. eurų pajamų iš reklamos paslaugų.
„Dezinformaciją skleidžia įvairūs skirtingi veikėjai dėl įvairių priežasčių. Viena jų – finansinė“, – portalui DW teigė GDI programų vadovas Craigas Faganas.
Pajamos iš reklamos iš tiesų jau ilgą laiką leidžia tokiems tinklalapiams egzistuoti. Buvęs Donaldo Trumpo padėjėjas, kraštutinės dešiniosios ideologas Steve‘as Bannonas yra pripažinęs, kad tai, ko gero, pagrindinis stabilus pajamų šaltinis dešiniosios ideologijos puslapiams.
Vokiečių portalui pasidomėjus plačiau, paaiškėjo, kad tokiuose abejotinuose puslapiuose, kaip „Twitchy“ ar „Zero Hedge“, galima rasti didžiųjų šalies kompanijų, tokių kaip geležinkelių operatorius „Deutsche Bahn“, automobilių gamintojas „Opel“ ar telekomunikacijų įmonė „Deutsche Telekom“, reklamų. Nors labai abejotina, kad šios kompanijos žino, jog jų reklamos lėšos naudojamos išlaikyti dezinformaciniams puslapiams, tai puikiai iliustruoja šiandieninę elektroninės reklamos ekosistemą.
„Laukiniai vakarai“
Skaitmeninės reklamos rinka šiais laikais dažniausiai veikia per programinę įrangą, kurioje galima nusipirkti ir parduoti reklamos plotus visame internete. Ši technika vadinama programine reklama. Tokiu būdu įsigytos reklamos rinka užima du trečdalius visų išleidžiamų pinigų reklamai internete ir, pasak investicijų agentūros „Zenith“, per 2019 m. surinko apie 76 mlrd. eurų. Spėjama, kad ši suma dar labiau išaugs 2020-aisiais.
Įvairios kompanijos dažniausiai naudojasi reklamos keityklomis, pavyzdžiui, „Google“, „AppNexus“ ar „Amazon“. Šios veikia tarsi tarpininkai tarp prekės ženklų ir leidėjų, naudojant sudėtingą programinę įrangą jose galima pirkti ar parduoti milijardus reklaminių plotų. Tačiau ši ekosistema nėra pakankamai skaidri ir daugelio yra vadinama laukiniais vakarais.
Šį birželį Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos tarnyba išreiškė rūpestį dėl šios verslo rinkos – esą reikia tam tikrų pokyčių, kad būtų laikomasi taisyklių.
„Daugelis žmonių nė nesusimąsto, kaip reklamos atsiranda interneto puslapiuose, koks tai sudėtingas procesas ir kokiomis programomis naudojamasi, tačiau už užuolaidos slypi milžiniška sistema“, – teigė britų informacijos komisarė Elizabeth Denham.
Siūlomos naujos taisyklės
Vokietijos vyriausybės birželį išleistu tyrimu pripažinta, kad tokie verslo modeliai, kaip programinis reklamavimas, yra „problemiški“ ir „neturėtų likti nereguliuojami“. Pasak tyrimo, automatinis reklamų publikavimas pasitelkiant socialinius tinklus gali dar labiau pagreitinti dezinformacijos sklaidą. Tokie atvejai gali turėti reikšmingos įtakos politiniams, socialiniams ir ekonominiams procesams.
Nors pastaruoju metu šalis ėmėsi gan drastiškai kovoti su nelegalia informacija internete, teisiškai tai yra sudėtingas procesas, baiminantis saviraiškos laisvės suvaržymų. Todėl siūloma sukurti atitinkamą teisinę bazę, kuri atsakomybę dėl savireguliacijos paliktų patiems reklaminių platformų savininkams.
Tačiau su tokia strategija sutinka ne visi. „Aš manau, kad norint išspręsti problemą pokyčių turi siekti pati industrija. Tai yra reklamos industrijos problema, todėl jai išspręsti reikalingas reklamos industrijos sprendimas“, – teigė Pasaulinio dezinformacijos indekso programų vadovas C. Faganas.
