Elektronika.lt
 2024 m. kovo 19 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 19 d. 12:29
Išlaisvinkite žaidimų galią su epiniu AOC 44,5 colių OLED monitoriumi – AGON PRO AG456UCZD
Kovo 19 d. 10:25
Nuotolinė sveikatos stebėsena keičia sveikatos priežiūros modelį
Kovo 19 d. 08:13
Kaip ir kuo valyti „iPhone 15“
Kovo 18 d. 20:26
„Telia“ elektromobiliai ir daiktų internetas mažina dyzelino vartojimą milijonais litrų
Kovo 18 d. 17:25
ES reguliavimas „ChatGPT“ ir visam dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
Kovo 18 d. 14:27
„Porsche“ pristatė galingiausius elektromobilio „Taycan“ modelius
Kovo 18 d. 11:51
Lietuvoje – inžinierių stygius: ar padėtis tikrai be išeities
Kovo 18 d. 08:38
Kaip skatinsime tvarų vartojimą? Neišmesti, o taisyti!
Kovo 17 d. 17:43
Siekiama visiškai uždrausti „TikTok“ programėlę: kaip tai palies Lietuvos naudotojus?
Kovo 17 d. 13:26
Kokias pamokas atnešė autonominių automobilių eksperimentas Vilniuje?
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Pažintiniai, įdomybės Dalintis | Spausdinti

Rengiasi skrydžiui, kokio pasaulis dar nematė: per 20 metų ketina pasiekti artimiausią žvaigždę

Publikuota: 2019-07-15 12:50
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Pradedantiems
Autorius: Goda Raibytė
Aut. teisės: ©Delfi.lt
Inf. šaltinis: Delfi.lt

Nors atrasta tūkstančiai į Žemę panašių planetų, jas pasiekti turimomis technologijomis yra kol kas neįmanoma. Dėl žmogui sunkiai suvokiamų atstumų kosmose, kelionės net iki artimiausių egzoplanetų, kuriose gali egzistuoti gyvybė, užtruktų tūkstančius metų. Tačiau „Breakthrough Starshot“ projekto iniciatoriai surinko geriausius mokslininkus ir inžinierius pasaulyje tam, kad dar šio amžiaus pabaigoje nuskrietume iki artimiausios Žemei žvaigždės sistemos.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Nors atrasta tūkstančiai į Žemę panašių planetų, jas pasiekti turimomis technologijomis yra kol kas neįmanoma. Dėl žmogui sunkiai suvokiamų atstumų kosmose, kelionės net iki artimiausių egzoplanetų, kuriose gali egzistuoti gyvybė, užtruktų tūkstančius metų. Tačiau „Breakthrough Starshot“ projekto iniciatoriai surinko geriausius mokslininkus ir inžinierius pasaulyje tam, kad dar šio amžiaus pabaigoje nuskrietume iki artimiausios Žemei žvaigždės sistemos.

Kentauro Proksima (Proxima Centauri) © NASA nuotr.
Kentauro Proksima (Proxima Centauri) © NASA nuotr.

„Pradėjome tyrimus, renkame žmones ir investicijas. [...] Tikiu, kad šio amžiaus viduryje „Breakthrough Starshot“ zondai jau bus pasiųsti į Kentauro Proksimą“, – DELFI.lt pasakoja vienas iš projekto vadovų Pete Worden.

P. Worden parašė 150 mokslinių darbų astrofizikoje, beveik dešimtmetį vadovavo Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ames tyrimų centrui, o 2015 m. ėmėsi vieno „Breakthrough Initiatives“ projekto, kurio tikslas – nuskrieti ir ištirti artimiausią žvaigždę Saulei – Kentauro Proksimą. Manoma, kad apie žvaigždę sukasi į Žemę panaši planeta, kurioje galbūt egzistuoja gyvybė.

Tiesa, artimiausia – tik kosmoso atstumais. Kol kas žmonijos turimomis technologijomis iki ten net robotai keliautų virš 50 tūkst. metų. Tačiau „Breakthrough Foundation“, panašu, turi mokslinį sprendimą, liko sukurti inžinerines technologijas.

Su P. Worden pasikalbėjome kasmetiniame „Asteroid Day“ renginyje, Liuksemburge.

– Juokaujate, kad didžioji dalis komandiruotėms skirtų pinigų dirbant NASA buvo kelionėms į Lietuvą. Kaip apskritai šalis atsidūrė jūsų akiratyje?

– Pirmą kartą apie Lietuvos norą dalyvauti kosmoso tyrimuose sužinojau maždaug prieš dešimtmetį iš TED kolegos kanadiečio, kuris rašė disertaciją Oksfordo universitete apie tai, kaip privatus sektorius galėtų investuoti į kosmoso tyrimus. Viename renginių jis susipažino su verslininku ir visuomenės veikėju Vladu Lašu. Grįžęs pasiūlė man apsilankyti Lietuvoje, o V. Lašas maloniai pasisiūlė mane priimti.

Pirmo vizito metu sutikau daugybę nuostabių žmonių, aplankiau Kauno Technologijų Universitetą (KTU), Vilniaus Universitetą (VU). Likau nuoširdžiai sužavėtas. Kadangi tuo metu vadovavau NASA Ames Research Center, sutarėme, kad galime priimti jūsų studentus stažuotis.

– Kadangi Lietuvos progresą kosmoso industrijoje stebite nuo pradžių, kaip pažangą vertinate dabar?

– Įdomu matyti, kaip idėjos virsta realiais darbais. Pavyzdžiui, studentai, kurie universitetuose dirbo prie pirmųjų palydovų, dabar įkūrė savo kompaniją „NanoAvionics“, ir jiems puikiai sekasi! Man Lietuva yra geriausias sėkmės istorijos pavyzdys. Kaip tinkama idėja, talentingi žmonės ir sunkus darbas sugeba sukurti pasaulinio lygio produktą šalyje, kurioje kosmoso industrija neegzistavo. Tiesą sakant, dažnai kalbėdamas Lietuvą pristatau kaip pavyzdį. Mažųjų palydovų industrijoje esate vieni iš lyderių, ir tokiais tapote per nesuvokiamai trumpą laiką.

Kaip žinote, esu vienas iš „Breakthrough Initiatives“ vadovų, jums pirmai galiu atskleisti, jog prie vieno mūsų projekto dirbs ir lietuvių įmonė. Dar negaliu pasakyti kuri, bet, manau, tai labai gerai pademonstruoja, jog esate rimti žaidėjai.

Vis daugiau mažesnių valstybių užima lyderiaujančias pozicijas. Daug dirbu su Butanu – mažyte valstybe, neturinčia nė milijono gyventojų. Tai nėra pasiturinti valstybė, bet karalius kosmoso tyrimus naudoja kaip įkvepimą žmonėms. Visai neseniai jie į kosmosą iššovė savo mažąjį palydovą.

– Vadovavote NASA Ames, kai buvo vykdomos pačios įdomiausios misijos – pavyzdžiui, egzoplanetas medžiojęs teleskopas „Kepler“. Tačiau šį darbą iškeitėte į „Breakthrough Initiatives“. Kaip tai atsitiko?

– 2012 m. man asistentė pasakė, kad žurnalas „Vanity Fair“ nori su manimi susitikti. Nustebau… Juk tai – mados žurnalas, prie ko čia aš ir kosmosas? Sutikau, nors su kolegomis pasijuokėme, kad fotosesijai turbūt reikės naujų rūbų (juokiasi).

Kaip paaiškėjo, ne interviu buvo jų tikslas. Tuomet milijardierius Yuri Milner kartu su „Google“ įkūrėju Sergey Brin, „Facebook“ įkūrėju Mark Zuckerberg ir kt. paskelbė apie „Breakthough Prize“ – apdovanojimus, skirtus paminėti ir paskatinti mokslo pasiekimus fizikoje, matematikoje ir gyvybės moksluose. Y. Milneris paprašė „Vanity Fair“ suorganizuoti apdovanojimų ceremoniją, ir buvo nuspręsta, kad NASA Ames yra geriausia vieta tai padaryti. Žinoma, sutikome. Į ceremoniją, kaip vietos šeimininkas, buvau pakviestas ir aš. Ten susipažinau ir susidraugavau su Y. Milneriu, kuris papasakojo, jog jam įdomiausia yra nežemiškos gyvybės tema.

Paklausiau jo, ar norėtų paremti vieną privačią misiją, kurios tikslas – nežemiškos gyvybės paieškos. Pamažu gimė „Breakthrough Starshot“ projektas, kurio tikslas yra pasiekti artimiausią Žemei žvaigždę – Kentauro Proksimą, apie kurią sukasi, manoma, labai į Žemę panaši planeta Proksima b. Taigi 2015 m. buvau pakviestas prisijungti prie „Breakthrough Initiatives“.

Mano vaikystės svajonė buvo keliauti tarp žvaigždžių. Ar galėjau atsisakyti tokio pasiūlymo? Žinoma, kad ne.

– „Breakthrough Starshot“ yra vienas ambicingiausių projektų, nes Kentauro Proksima – daugiau negu 300 tūkst. kartų toliau negu Saulė. Net šviesa iki jos keliauja 3,5 metų! Tačiau jūsų projektu patikėjo ir aktyviai populiarino Stephenas Hawkingas, kuris apie tai rašė net paskutinėje savo knygoje, ir kt. garsūs mokslininkai. Kuo jis toks ypatingas?

– „Breakthrough Starshot“ metu gabiausi mokslininkai ir inžinieriai pasaulyje buvo surinkti išsiaiškinti, ar įmanoma nukeliauti iki Kentauro Proksimos greičiau – dabar tai mums užtruktų apie 50 tūkst. metų. Paaiškėjo, kad yra. Tai galima padaryti lazeriais ir mažyčiais palydovais, kurie keliauti 20 proc. šviesos greičio. Tokiu atveju, kelionė į vieną pusę užtruktų apie 20 metų.

Tam reikia itin galingų lazerių, ir zondų, kurie sveria vos porą gramų, bet sugebėtų atlaikyti kosminę radiaciją, stingdantį šaltį ir tokią ilgą kelionę, taip pat gabentų mokslinę įrangą, kuri padėtų surinkti duomenis apie Kentauro Proksimą.

– Ir turėtų visus reikiamus instrumentus bei galimybę duomenis parsiųsti atgal į Žemę?

– Taip. Kaip jau minėjau, zondukai iki Kentauro Proksimos keliautų apie 20 metų. Tačiau jie tik praskrietų pro žvaigždę nesustodami, nes nesukūrėme stabdymo sistemos. Taigi planetų nuotraukos ir galbūt kiti duomenys būtų renkami labai trumpą laiką. Tuomet zondai būtų atsukami į Žemę, panaudotų ant jų pritaisytą mažą lazerį, kurio pagalba pasiųstų signalą atgal.

– Kaip arti tikslo esate?

– Pradėjome tyrimus, renkame žmones ir investicijas. Manome, po 5–7 m. jau išbandysime lazerių sistemos prototipą, po 10–15 m. pradėsime statyti realią sistemą. Tikiu, kad šio amžiaus viduryje „Breakthrough Starshot“ zondai jau bus pasiųsti į Kentauro Proksimą.

Esu tikras, kad šio amžiaus pabaigoje jau būsime ne tik tarpplanetinė, bet ir tarpžvaigždine civilizacija.

– Kadangi „Breakthrough Starshot“ dar teks palaukti, kaip manote, jeigu pavyks aptikti nežemiškos gyvybės, kur tai bus? Ar galime tikėtis jos rasti didžiųjų Saulės sistemos dujų gigančių palydovuose? NASA tik ką paskelbė, kad sugrįš į Saturno palydovą Titaną, taip pat jau seniau pranešta apie misijas į Jupiterio palydovą Europą. Tai – vieni pagrindinių taškų Saulės sistemoje, kur, manoma, gali egzistuoti nežemiška gyvybė.

– Geras klausimas. Pastaruosius metus daug laiko praleidau su astrobiologais. Saulės sistemoje yra keturios vietos, kur galime tikėtis rasti gyvybės – Marse, jūsų paminėti Jupiterio ir Saturno palydovai, bei Veneros atmosfera. Manau, tai – realiausi mūsų šansai.


Delfi.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama