Nors tiesa iš tiesų gali būti kažkur anapus, technologiškai pažangių ateivių anapus, panašu, nėra. Bent jau kol kas ir bent jau ne artimiausioje kaimynystėje – tokią išvadą teko padaryti po kol kas paties išsamiausio nežemiškų civilizacijų paieškos projekto SETI darbo.
Nors tiesa iš tiesų gali būti kažkur anapus, technologiškai pažangių ateivių anapus, panašu, nėra. Bent jau kol kas ir bent jau ne artimiausioje kaimynystėje – tokią išvadą teko padaryti po kol kas paties išsamiausio nežemiškų civilizacijų paieškos projekto SETI darbo.
Seth Shostak/SETI nuotr. / SETI instituto radijo teleskopai.
SETI specialistai išsamiai analizavo 1327 Žemei artimiausias žvaigždes, ieškodami kokių nors signalų, būdingų protingoms būtybėms – paieškos baigėsi tuščiomis.
„Neabejotina, kad ten nėra akivaizdžių požymių. Jokia neįtikėtinai pažangi civilizacija nebando susisiekti su mumis, naudodama savo neįtikėtinos galios siųstuvus“, – sakė pagrindinis tyrimo, publikuoto leidinyje „The Astrophysical Journal“, autorius, Kalifornijos universiteto Berkelyje (JAV) astrofizikas Danny Price'as.
Ir nors mokslininkai nieko, kas galėtų juos nudžiuginti, nerado, D.Price'as tvirtina, kad signalų neradimo priežasčių gali būti daug. Gali būti, kad buvo ieškoma ne tuose dažnių ruožuose, gali būti, kad signalai paskendo Žemės interferencijoje. Visus panašaus pobūdžio tyrimus riboja pačių žmonių per istorijos eigą sukurtos technologijos ir metodai.
„Daugeliu požiūriu SETI yra mūsų pačių, mūsų technologijų ir mūsų fizikos suvokimo atspindys“, – aiškino astrofizikas.
Pastarasis ateivių paieškos darbas buvo vykdomas kaip dalis „Breakthrough Listen“ iniciatyvos – tai yra 10 metų trukmės projektas, kuriam Rusijos milijardierius ir investuotojas Jurijus Milneris skyrė 100 mln. JAV dolerių. Viso šio projekto nuolatinis tikslas – skenuoti kosmoso erdvę ieškant nežemiškų technologinių pėdsakų.
Projekto vykdymas pradėtas 2015 metais. Jam svarbiausi du galingi teleskopai – 100 metrų skersmens Roberto C. Byrdo Žaliojo kranto teleskopas Vakarų Virdžinijos valstijoje ir 64 m skersmens Parkeso teleskopas Naujajame Pietų Velse, Australijoje. Abiejų šių teleskopų paskirtis – pasiklausyti ateivių komunikacijos.
Paskutinis SETI analizuotas duomenų rinkinys buvo sudarytas iš 1 petabaito (1 milijono gigabaitų) radijo ir regimojo dažnio signalų, sklindančių nuo daugiau nei 1000 žvaigždžių, kurios nuo Žemės nutolę ne didesniu nei 160 šviesmečių atstumu. Mokslininkai šiame duomenų kalne aptiko keletą perspektyvesnių signalų, tačiau po išsamesnės analizės išaiškėjo, kad tai yra ne ateivių, o žmonių sukurtų palydovų signalai.
Visas milžiniškas informacijos katalogas bus publikuotas „Breakthrough Listen“ iniciatyvos Atvirajame duomenų archyve – tai bus kol kas didžiausios apimties SETI publikuotų duomenų rinkinys.
Pensilvanijos valstijos universitete dirbantis astrofizikas Jasonas Wrightas sakė, kad jam toks SETI tyrėjų pasiryžimas publikuoti savo duomenis paliko didelį įspūdį. „Visi, kas galvoja, kad SETI galimai ką nors pražiopsojo, galės šiuos duomenis peržiūrėti patys“, – sakė jis.
J.Wrightas anksčiau paskaičiavo, kad visi ankstesni SETI tyrimai kartu sudėjus prilygsta voniai vandens, lyginant su viso pasaulio vandenynais. Naujausias tyrimas radijo bangų dažnyje, anot jo, padvigubino šį kiekį – pridėjo dar vieną vonią.
D.Price'as optimistiškai tikisi, kad ateityje jis su kolegomis sugebės nustatyti griežtesnes gyvybės paplitimo Visatoje ribas. Mokslininkai tam norėtų panaudoti Pietų Afrikoje statomą „MeerKAT“ teleskopą. Tiksliau, 64 atskirų 13,5 m skersmens teleskopų masyvo observatoriją, kuri padėtų apžiūrėti daugiau nei milijoną žvaigždžių mūsų galaktinėje kaimynystėje.
Ir nors kiekvieną aptiktą signalą mokslininkai tikrintų itin kruopščiai, D.Price'as sakė, kad toks atradimas būtų iš tiesų revoliucinis. „Manau, kad tai būtų vienas iš svarbiausių žmonijos padarytų atradimų“, – sakė jis.
