Šiuo metu įvairiose šalyse yra aktyviai sprendžiama, ar reiktų pripažinti priklausomybę nuo socialinių tinklų sutrikimu ar net liga. Psichologai svarsto, ar toks žingsnis yra būtinas, ir aiškina, kodėl visiškas skaitmeninių technologijų atsisakymas gali būti bloga idėja.
Šiuo metu įvairiose šalyse yra aktyviai sprendžiama, ar reiktų pripažinti priklausomybę nuo socialinių tinklų sutrikimu ar net liga. Psichologai svarsto, ar toks žingsnis yra būtinas, ir aiškina, kodėl visiškas skaitmeninių technologijų atsisakymas gali būti bloga idėja.
Apie priklausomybę nuo socialinių tinklų kalbama vis garsiau. Didžiosios Britanijos parlamentarai neseniai pateikė siūlymą svarstyti dėl to, ar ši priklausomybė turėtų būti pripažinta liga.
Ragina atsisakyti ir pažymi pavojų sveikatai
Princas Haris, neseniai kartu su žmona Megan sukūręs bendrą „Instagram“ paskyrą, pareiškė, kad socialiniai tinklai gali būti pavojingesniais už alkoholį ar narkotikus.
29-erių JAV kongresmenė Alexandria Ocasio-Cortez ištrynė savo paskyrą „Facebook“ ir papasakojo, kad socialiniai tinklai kelia pavojų kiekvienų iš mūsų sveikatai.
Britų leiboristų partijos atstovas Chrisas Elmore’as netgi pasiūlė svarstyti šį klausimą medikams. Jo manymu, tokia priklausomybė yra liga.
Chrisas Hughesas – žmogus, kartu su M. Zuckerbergu įkūręs „Facebook“, neseniai parašė komentarą į „The New York Times“, kuriame pareiškė, kad „atėjo laikas nutraukti santykius su feisbuku“. Anot informacinių technologijų eksperto, „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ valdantis verslo konglomeratas tiesiog įgijo pernelyg daug galių mūsų kasdieniame gyvenime.
Diagnozės nėra, bet požymiai jau nustatyti
Šiuolaikinėje psichologijoje nėra tokios diagnozės, kaip „priklausomybė nuo socialinių tinklų“, yra tik „priklausomybė nuo interneto“. Tačiau yra ir toks terminas kaip „probleminis naudojimasis socialiniais tinklais“ – tai yra pernelyg didelis įsitraukimas į socialinius tinklus, kuris negatyviai veikia žmogaus psichiką.
Probleminis naudojimasis pasižymi tokiais simptomais:
- Jūs veikiau renkatės bendravimą socialiniuose tinkluose, negu gyvai.
- Socialiniuose tinkluose jūs išsprendžiate problemas, kurių negalite išspręsti bendraudami asmeniškai.
- Ateinate į socialinius tinklus tam, kad „išsišaudytumėte“ savo emocijas.
- Jaučiate stiprų emocinį įsitraukimą, susijusį su įvykiai socialiniuose tinkluose. Galite praleisti daug laiko ir išeikvoti daug savo emocijų svarstant apie tai, kas „palaikino“ jūsų žinutę, o kas ne – ir kodėl.
- Patiriate problemų šeimyniniame ir profesiniame gyvenimuose, jūsų santykiai „už interneto ribų“ byra dėl jūsų aktyvumo socialiniuose tinkluose.
- Jaučiate būtinybę vis daugiau ir daugiau laiko praleisti internete.
- Patiriate stiprias neigiamas emocijas, kuomet kažkas bando atitraukti jus nuo buvimo internete.
- Aplinkiniams meluojate dėl to, kiek laiko iš tiesų praleidžiate internete.
- Nesėkmingai bandote kontroliuoti savo veiksmus ir laiką, kurį praleidžiate internete.
- Jeigu jums pasireiškia bent pusė šių simptomų, kurie tęsiasi mažiausiai pusmetį, reiškia, kad turite problemų su socialiniais tinklais, rašoma BBC.
Kaip gydytis?
Vienas iš dažniausių atsakymų į šį klausimą yra labai elementarus ir paprastas – apribokite savo lankymąsi socialiniuose tinkluose.
Šio amžiaus pradžioje, kuomet dar tik prasidėjo kova ir judėjimas prieš priklausomybę nuo interneto, buvo naudojamos specialios programos, kurios tam tikrą valandą tiesiog apribodavo prieigą prie interneto. Žmogus galėjo susidaryti sąrašą programų, kurios leistų jam dirbti, tačiau naršymas būdavo apribojamas.
Šių dienų ekspertai rekomenduoja atkreipti dėmesį į beveik kiekviename telefone įdiegtas socialiniuose tinkluose praleidžiamo laiko sekimo programas.
Dar vienas populiarus būdas – reguliariai atlikti „interneto detoksikaciją“. Tai yra, išskirti vieną dieną per savaitę, kelias savaites, ar mėnesį, kurios metu yra visiškai atsisakoma socialinių tinklų. Tokiu metu derėtų užsiimti kita veikla ir tuo pačiu tikrinti, kaip keičiasi jūsų elgesys ar bendravimas su žmonėmis.
Tačiau kai kurie psichologai yra įsitikinę, kad tokios priemonės kovoja tik su simptomais, tačiau nepaveikia pačios problemos priežasties.
„Siekiant panaikinti priežastis, reikia dirbti su žmogaus saviverte, su jo emocijomis ir požiūriu į pasaulį. Būtina žmogui suformuoti pozityvesnį santykį su realiu pasauliu. Tai padeda kurti santykiai už interneto ribų ir kitoks požiūris į save“, – BBC cituojama psichologijos mokslų daktarė Olga Gulevič.
2018-aisiais Rusijos mokslininkai iš Maskvos medicinos ir stomatologijos universteto atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 900 respondentų. Jų apklausa parodė, kad žmonės, kurie turi problemų su buvimo feisbuke naudojimu, pasižymi didesniu nerimu ir dažniau už kitus rodo negatyvias emocijas.
Pavyzdžiui, tokie apklaustieji pasižymėjo aukštesniu katastrofizacijos lygiu, yra labiau linkę į savęs kaltinimą ir įsisuka į nekomfortabilių minčių verpetus.
Mokslininkų teigimu, tokiais atvejais praleidžiamo laiko socialiniuose tinkluose apribojimas niekaip nepadeda išspręsti problemos.
Tokiais atvejais psichologai pataria nesiimti socialinių tinklų apribojimo, o susimąstyti dėl to, kokios yra giluminės problemos. Problema yra ne tame, kaip reikia apriboti, o kodėl tokiam žmogui kilo poreikis riboti socialinius tinklus.
Ar tai apskritai gali būti laikoma diagnoze?
„Net jeigu nuolatinis kiurksojimas feisbuke ir neturi kokių nors pastebimų fizinių pasekmių, tai, kaip ir su kitomis priklausomybėmis – nuo cigarečių, alkoholio, azartinių žaidimų ar narkotikų, negalima neatsižvelgti į žalą, kurią tai gali padaryti žmogaus psichinei sveikatai“, – įsitikinęs britų politikas Chrisas Elmore’as.
Tačiau psichologai mano, kad iniciatyva pripažinti priklausomybę nuo socialinių tinklų liga neturi prasmės. Mat už šios kai kurių žmonių problemos slypi kažkas rimtesnio. Priklausomybė socialiniams tinklams yra pasekmė, o ne priežastis, įsitikinę jie.
„Be to, skirtingai nuo alkoholio ar narkotinės priklausomybės, priklausomybė nuo skaitmeninių technologijų nereikalauja medicininio gydymo. Tai išskirtinai psichologinis dalykas“, – įsitikinusi mokslų daktarė O. Gulevič.
