Elektronika.lt
 2019 m. birželio 20 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 20 d. 20:46
Pasaulį valdančio ryšio šaknys – juodųjų skylių tyrimai
Birželio 20 d. 17:51
Europiečiai elektros energiją taupo išmaniai: kokiais pavyzdžiais paseksime (2)
Birželio 20 d. 15:48
„Bentley“ išskirtinio jubiliejaus proga pristatė „Flying Spur“ su 635 AG W12 varikliu
Birželio 20 d. 12:49
Ar elektromobilis jau gali būti visavertė alternatyva tradiciniam automobiliui?
Birželio 20 d. 08:12
Priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų? O gal viską suprantame ne taip?
Birželio 20 d. 07:26
Šalia jūsų auga invazinis augalas? Pranešti apie jį dabar ypač paprasta
Birželio 19 d. 20:36
G. Ph. Goldsteinas: „Socialiniai tinklai yra rinkėjo sprendimų priėmimo sistema“
Birželio 19 d. 19:08
Vieša informacija socialiniuose tinkluose: kokie reikalavimai taikomi reklaminiam turiniui
Birželio 19 d. 16:24
Būsimoji elektros inžinierė Saulė: „Daugeliui dar atrodo, kad elektrikai tik laipioja po stulpus ir sukioja rozetes“
Birželio 19 d. 12:36
Lietuvos mokslininkų tyrimai garsina šalies vardą: nuo ankstyvos vėžio diagnostikos iki apsaugos oro uostuose
FS 19 Tractor mods
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, How to install
ATS mods
ATS trailer mods, ATS truck mods, ATS map mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
FS19 Maps, FS19 Trucks
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Combine, FS19 Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
Periodontologija
Endodontija mikroskopu, implantacija, protezavimas
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Reklama
 Straipsniai » Pažintiniai, įdomybės Dalintis | Spausdinti

Mokslininkai ekstremalai: nuo eksperimentų su sunkiuoju vandeniu iki tyrimų po Žemės pluta

Publikuota: 2019-05-22 12:01
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Pradedantiems
Inf. šaltinis: LRT

Ekstremalus sportas sportininkams ir žiūrovams dovanoja daugybę emocijų. Pasirodo, kartais ir mokslininkams tenka rizikuoti gyvybe, kai moksliniai tyrimai vykdomi net ir pačiuose pavojingiausiuose planetos kampeliuose.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Ekstremalus sportas sportininkams ir žiūrovams dovanoja daugybę emocijų. Pasirodo, kartais ir mokslininkams tenka rizikuoti gyvybe, kai moksliniai tyrimai vykdomi net ir pačiuose pavojingiausiuose planetos kampeliuose.

Ant keisčiausiose vietose pastatytų laboratorijų durų galima rasti greičiausiai tik mokslininkus motyvuojančių užrašų:„Žmonių klonavimas yra pats kvailiausias dalykas. Juk gali praleisti su kažkuo naktį ir turėti vaikų.“

Nuo tūkstančiais magnetų apginkluotų CERN tunelių iki tyrimų koraliniame rife – pristatome įspūdingiausias mokslines laboratorijas ir žmones, kuriems didžiausią baimę kelia ne gresiantys pavojai, o neatsakyti klausimai ar neįmintos planetos mįslės.

Mokslininkai ekstremalai: nuo eksperimentų su sunkiuoju vandeniu iki tyrimų po Žemės pluta

Po žeme atsiriboja nuo triukšmo

Dauguma pasaulio laboratorijų yra planetos paviršiuje, tačiau keletas tyrėjų komandų nusprendė atsakymų ieškoti giliai po žeme.

Saulė mus nuolat maudo kosminiuose spinduliuose, komunikacijų bokštai nepaliaujamai spinduliuoja radijo bangas, spinduliuotę išskiria ir radioaktyviosios uolienos bei dujos. Vienos labiausiai trukdančių ir Žemės paviršių bombarduojančių dalelių yra miuonai. Kuo giliau esame po žeme, tuo daugiau šių dalelių yra sugeria žemės filtras. Norėdami kuo atidžiau ir patikimiau tirti dalelių fiziką, mokslininkai privalo atsiriboti nuo viso šio „triukšmo“, o tai padaryti mėginama kasantis gilyn.

SNOLAB / SNOLAB nuotr.
SNOLAB / SNOLAB nuotr.

Pati giliausia požeminė laboratorija yra Kinijoje – 2400 m po kalno paviršiumi. Jos paskirtis – tamsiosios materijos paieškos. Čia vykdomi moderniausi moksliniai tyrimai, bandoma aptikti vis naujų, jaudinančių, fizikos pasaulį sudrebinti galinčių įrodymų.

Įdomūs tyrimai atliekami ir Kanadoje. Sadberio neutrinų observatorija (SNOLAB) gali aptikti Saulės širdyje generuojamus neutrinus. Ji įrengta 2 km gylyje nenaudojamoje šachtoje Kanados Ontarijo provincijoje.

Eksperimentui atlikti naudojama 1000 tonų „sunkiojo vandenilio“ (deuterio) turinčio vandens. Sunkiajam vandeniui reaguojant su neutrinais, sukuriama Čerenkovo spinduliuotė. Ją fiksuoja 9600 aplink kamerą išdėstytų fotodaugintuvų vamzdžių. Žemės pluta jautrią mokslinę įrangą apsaugo nuo kosminės spinduliuotės, todėl galima suskaičiuoti iš Saulės išskiriamus neutrinus.

Tipiškas melsvas Čerenkovo spinduliavimo švytėjimas iš vandenyje patalpinto branduolinio reaktoriaus / „Wikimedia Commons“ nuotr.
Tipiškas melsvas Čerenkovo spinduliavimo švytėjimas iš vandenyje patalpinto branduolinio reaktoriaus
„Wikimedia Commons“ nuotr.

Čerenkovo spinduliavimas – elektromagnetinio spinduliavimo pasireiškimas, kai dalelės turinčios krūvį (pvz. elektronas) pralekia izoliatorių greičiu, didesniu už fazinį šviesos greitį toje medžiagoje. Reiškinys pavadintas rusų mokslininko Pavelo Čerenkovo vardu, kuris, kartu su kolegomis, 1958 m. už jo aprašymą gavo Nobelio fizikos premiją

Pelenų skonis

Žemės gelmėse slypinčią magmą į paviršių išmetantys ugnikalniai gali išsiveržti bet kurią akimirką, tačiau vulkanologai savo noru eina kuo arčiau, kad galėtų atskleisti jų paslaptis.

Norint suprasti, kaip veikia ir kodėl išsiveržia ugnikalniai, reikia daugybės žinių. Tyrėjai turi gerai išmanyti planetos struktūrą, uolienų chemiją, jų sąveiką su kitomis ore ar vandenyje esančiomis cheminėmis medžiagomis. Taip pat būtina suprasti, kas sukelia po žeme vykstančius judesius.

Medžiodami aktyvius ugnikalnius, vulkanologai keliauja po visą pasaulį, o kelis mėnesius per metus gyvena stovyklavietėse prie aktyvių ugnikalnių. Tai labai pavojinga, nes lavos temperatūra gali siekti net 1000 laipsnių, be to išsiskiria mirtinai pavojingos dujos – anglies dioksidas bei supuvusiu kiaušiniu atsiduodantis vandenilio sulfidas.

1991 m. išsiveržus Japonijos ugnikalniui Undzenui, žuvo mokslininkai Mauricas ir Katia Krafftai bei Harry Glickenas.

Tyrimai tarp debesų

Piramidinė tarptautinė laboratorija ir observatorija (angl. Pyramid International Laboratory/Observatory) yra Himalajų kalnuose, Everesto papėdėje. Nuo civilizacijos nutolusioje laboratorijoje naudojama iš saulės šviesos kolektorių gaunama energija. Kiek didesniame nei 5000 metrų aukštyje kitokia ne tik gamta bei klimatas, tačiau čia net ir žmogaus organizmas elgiasi kiek neįprastai. Be to, iš čia daug geriau matyti ir kosmoso platybės.

Piramidinėje tarptautinėje laboratorijoje dirbantys mokslininkai užsiima kosminiais, klimatologiniais ir biologiniais tyrimais.

Povandeninė laboratorija

Greta Floridos (JAV) salų grandinės beveik į 15 metrų gylį po vandeniu panardinta „Aquarius Reef Base“ laboratorija valdoma Floridos tarptautinio universiteto. Šiame gylyje slėgis yra maždaug pustrečio karto didesnis nei paviršiuje. Laboratorija įrengta netoli vieno iš didžiausių koralinių rifų pasaulyje, todėl iš jos atsiveria unikalus vaizdas, o tyrėjai gali iš arti stebėti neįtikėtinas ekosistemas.

Šios povandeninės bazės gyventojai, vadinami akvanautais, panirti po vandeniu ruošiasi penkias dienas. Povandeninio slėgio sąlygomis jiems tenka išgyventi iki dviejų savaičių, kol galiausiai jie vėl išnyra į paviršių. Laboratorija aprūpinta gyvybės palaikymo sistemomis, energijos generatoriais, oro kompresoriais ir komunikacine įranga. Atėjus metui išnirti, prieš paliekant povandeninę stotį, joje palengva mažinamas slėgis, kad žmogaus organizmas vėl prisitaikytų prie įprastinių sąlygų.

Povandeninėje stotyje taip pat vyksta astronautų pratybos. Virš stoties plūduriuoja 9 metrų pločio plūduras, bazę aprūpinantis energija ir suslėgtu oru. Laboratorija ir gyvenamoji erdvė yra 2,8 m pločio ir 13 m ilgio. Akvanautai į bazę patenka lipdami aukštyn per patalpą, kurioje yra vandens.

Žiema Antarktidoje

Vasarą į Antarktidą vykdyti eksperimentų atvyksta keli tūkstančiai žmonių, tačiau žiemos metu čia lieka vos keli šimtai.

Antarktidos pakrantės srityse temperatūra siekia -12 laipsnių, o aukštumose net -40, todėl nieko keisto, kad mokslininkai čia nepasilieka visus metus. Vasarą maistas ir atsargos bazes pasiekia be didesnių problemų, tačiau atslinkus žiemai, tiekimas nutraukiamas, ogyventojams tenka išgyventi valgant tik konservuotą ir šaldytą maistą.

Gyvenimas Antarktidos bazėse yra gana saugus, tačiau didžiausią pavojų kelią išvykos į lauką. Tyrėjų komandos į eksperimentų vietas dažniausiai keliauja rogėmis arba oro transportu. Šaltyje įkurtose stovyklose tenka apsistoti tol, kol būna surenkami reikiami duomenys.

Antarktidos klimatas yra negailestingas. Ledynus gali apgaubti rūkas, kuris suformuoja baltąją tamsą. Tokiu atveju beveik neįmanoma sniego atskirti nuo dangaus, sunku pastebėti uolas, skardžius, stačius šlaitus.

Vykdydamos tyrimus lauke, tyrėjų grupės apsistoja specialiai tokioms oro sąlygoms pritaikytose palapinėse ir barakuose. Pripučiami čiužiniai, avikailiai ir specialūs pūkais pripildyti miegmaišiai padeda nesušalti. Kiekvienas mokslininkas valgydamas kasdien turi gauti 3500 kalorijų. Visos atliekos turi būti išgabentos iš žemyno, kad būtų apsaugota natūrali aplinka.

Gali sukurti pasaulį prarysiančią skylę?

CERN yra pati didžiausia ir garsiausia fizikos laboratorija pasaulyje. Ši Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje esanti požeminė fizikos laboratorija yra viena pažangiausių visame pasaulyje. Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (pranc. Organisation européenne pour la recherche nucléaire; CERN) projekte dalyvauja net 22 šalys.

Šioje laboratorijoje yra šiuo metu didžiausias pasaulyje mokslinis instrumentas – žymusis Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (angl. Large Hadron Collider, LHC), padedantis tirti visatos struktūrą. Žiedo formos LHC tunelio ilgis – 27 km. Į jį nukreipiami dalelių srautai. Daleles žiedu veja ir beveik iki šviesos greičio įgreitina 1500 superlaidžių magnetų, kol galiausiai šios dalelės kaktomuša susiduria.

Nors kai kurie mokslininkai teigia, kad tai pavojinga, CERN tvirtina, jog atliekant šiuos eksperimentus nėra pavojaus sukurti pasaulį pražudysiančią juodąją skylę. Eksperimentų tikslas ne pasaulio pabaiga, o atsakymų apie visatos kilmę ir sandarą paieška. CERN komanda siekia išsiaiškinti, kodėl visatoje yra daugiau materijos nei antimaterijos, nors teoriškai jų turėtų būti po lygiai. Taip pat atliekami eksperimentai su ne taip seniai atrastu Higso bozonu – dalele, kuri padeda aiškinti masės prigimtį. Be to, mėginama atskleisti ir tamsiąją materiją bei tamsiąją medžiagą gaubiančias paslaptis.

Nesvarumas 400 km aukštyje

Tarptautinė kosminė stotis (TKS) yra vienas iškiliausių ir įspūdingiausių žmonijos pasiekimų. Šioje 400 kilometrų aukštyje orbita aplink Žemės planetą skriejančioje laboratorijoje nuolat gyvena mažiausiai trys astronautai. Atitrūkus nuo galingos Žemės gravitacinės jėgos, TKS esantys astronautai ir įranga skrajoja nesvarumo būsenoje. Tokioje unikalioje aplinkoje gali būti atliekami įvairūs eksperimentai.

Mikrogravitacijos sąlygos paveikia ir cheminių medžiagų elgesį. Eksperimentai su ląstelėmis, smulkiais gyvūnais ir net pačiais astronautais mokslininkams padeda geriau suprasti, kokį poveikį kosmoso erdvė turi organizmams. TKS yra puiki vieta išbandyti naujas technologijas, praversiančias ateities kosminėse misijose.


LRT



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

CRM sistema – „Hanna CRM“

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2019 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Lietuvių kalba informacinėse technologijose
www.likit.lt
Svarstyklės – čia, matuokliai, laboratorinė įranga
www.moris.lt
Farming Simulator 2019 Mods, LS19 Mods, FS19 Mods
fs19.net
Ets2 mods, ats mods, fs19 mods
allmods.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Mods
www.fs2017mod.com
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS 2019 Mods, FS 2017 Mods, FS 2015 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama