Elektronika.lt
 2024 m. kovo 28 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 28 d. 20:32
„Elektrum Lietuva“ į elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą šiemet investuos 9 mln. eurų
Kovo 28 d. 17:25
NASA „BurstCube“ palydovas paleistas tirti galingiausius sprogimus kosmose
Kovo 28 d. 14:50
„Logitech“ pristato „Signature Slim“ klaviatūrą ir darbo bei gyvenimo derinį prie rašomojo stalo
Kovo 28 d. 11:17
Kaip atrodys mokslai, studijos ir darbas DI eroje: pagrindiniai parodos „Karjera & studijos Lietuvoje“ akcentai
Kovo 28 d. 08:52
Jungikliai pagaminti iš atliekų – naujovė tvariems namams
Kovo 27 d. 20:30
Saulės elektrinė – daugiabučio balkone: ar tai įmanoma Lietuvoje? (1)
Kovo 27 d. 18:19
4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą
Kovo 27 d. 16:36
Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“
Kovo 27 d. 14:14
„Philips Monitors“ E1 serija turės tris naujus daugiafunkcinius modelius, skirtus hibridiniam ir nuotoliniam darbui
Kovo 27 d. 12:43
Reikalavimas elektrifikuoti penktadalį stovėjimo vietų glumina verslą: nukentės galutiniai vartotojai
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Pažintiniai, įdomybės Dalintis | Spausdinti

Ar įmanoma perkelti Žemę?

Publikuota: 2019-05-21 20:31
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Mėgėjams
Aut. teisės: ©15min, UAB
Inf. šaltinis: 15min.lt

Kinijos mokslinės fantastikos filme „The Wandering Earth“, kuris neseniai pradėtas rodyti per „Netflix“ būtent toks klausimas ir gvildenamas: milžiniškais varikliais stengiamasi pakeisti Žemės orbitą taip, kad ji nutoltų nuo besiplečiančios Saulės ir išvengtų susidūrimo su Jupiteriu.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Ne, tai nėra klausimas apie žemės sklypų perkėlimą iš vieno Lietuvos rajono į kitą. Tai – apie visos planetos perkėlimą iš vienos orbitos į kitą. Kinijos mokslinės fantastikos filme „The Wandering Earth“, kuris neseniai pradėtas rodyti per „Netflix“ būtent toks klausimas ir gvildenamas: milžiniškais varikliais stengiamasi pakeisti Žemės orbitą taip, kad ji nutoltų nuo besiplečiančios Saulės ir išvengtų susidūrimo su Jupiteriu, rašo „The Conversation“.

Stopkadras / Žemės varikliai
Stopkadras / Žemės varikliai

Ir nors gali pasirodyti, kad šiandien tai yra tik moksline fantastika apsiribojanti tema, ilgainiui gali tekti apie ją rimtai pagalvoti (žinoma, jei žmonija apskritai sugebės išlikti taip ilgai). Po penkių milijardų metų Saulėje baigsis termobranduolinis kuras ir ji pradės smarkiai plėstis, veikiausiai prarydama ir visą Žemę. Skamba grėsmingai, tačiau egzistuoja ir kur kas skubesnė priežastis keisti planetos orbitą – tai artėjanti klimato kaitos apokalipsė. Žemės orbitos keitimas galėtų būti vienas iš būdų šios apokalipsės išvengti. Ir teoriškai tai yra įmanoma.

Bet kaip? Kokie inžineriniai iššūkiai kiltų?

Tarkime, kad mūsų tikslas yra Žemės orbitą 50 proc. nutolinti nuo Saulės – perkelti ją maždaug ten, kur dabar yra Marsas.

Apie technologijas kosmoso erdvėje stumdyti mažiems kosminiams kūnams – asteroidams – žmonija svarsto jau ne vienerius metus. Pagrindinė šių technologijų paskirtis – apsaugoti nuo tokio asteroido smūgio, koks išnaikino dinozaurus.

Kai kurie iš šių teorinių metodų yra pagrįsti impulsiniu, kartais destruktyviu poveikiu: branduolinis sprogimas ant asteroido paviršiaus arba netoli jo, arba „kinetinės energijos perdavimas“, tarkime, nukreipiant į asteroidą dideliu greičiu judantį kosminį aparatą. Savaime suprantama, Žemės orbitos keitimui šie metodai nėra tinkami. Kainuotų per daug gyvybių.

Pagal kitus metodus asteroidų stūmimas būtų labai švelnus, ilgai trunkantis, sukuriamas arba ant asteroido paviršiaus nuleistu stumiančiuoju varikliu, arba netoli asteroido pakibusiu kosminiu aparatu, kuris per gravitacinį poveikį ar kitus metodus atliktų vilkiko vaidmenį.

Bet ir jie nebūtų tinkami Žemei: planetos masė, lyginant net su pačiais masyviausiais asteroidais, yra tiesiog milžiniška.

Elektriniai varikliai

Tiesą sakant, Žemės orbitą žmonės keičia jau kelis dešimtmečius. Kiekvieną kartą, kai nuo planetos paviršiaus atsiplešia koks nors kosminis aparatas, išlekiantis iš Žemės orbitos, jis planetai suteikia impulsą, priešingą to aparato pakilimo krypčiai – panašiai, veikia atatranka, kuomet šaulio kūną atgal stumia jo paleista kulka.

Laimei mums (bet nelaimei, jei tikslas yra pakeisti Žemės orbitą), tokio orbitos keitimo poveikis yra toks mažas, kad jo, galima sakyti, tiesiog nėra.

„SpaceX Falcon Heavy“ yra pati galingiausia šiuolaikinė raketa-nešėja. Norint, kad Žemės orbita būtų perstumta link Marso, reikėtų, kad nuo Žemės atsiplėštų 300 milijardų milijardų tokių pilnai pakrautų raketų.

O tai reikštų, kad į šias raketas reikėtų sukrauti 85 proc. visos Žemę sudarančios masės – Marso orbitą pasiektų tik 15 proc. Žemės.

Elektrinis variklis būtų kur kas efektyvesnis būdas suteikti masei pagreitį. Ypač – joniniai varikliai, kurie veikia išspjaudami krūvį turinčių dalelių čiurkšlę, dėl kurios visas variklis ir tai, kas prie jo pritaisyta, juda priešinga čiurkšlei kryptimi. Taigi, galėtume įjunginėti joninius variklius taip, kad būtų greitinamas Žemės judėjimas savo orbita.

Milžiniški varikliai turėtų būti iškelti į 1000 kilometrų aukšti virš jūros lygio, virš Žemės atmosferos, tačiau vis dar standžiai sujungti su Žeme, kad perduotų stumiančiąją jėgą.

Net ir tuo atveju 40km/s greičio jonų čiurkšlė, paleista tinkama kryptimi, sunaudotų 13 proc. Žemės masės ekvivalento, kad į norimą orbitą persislinktų likusieji 87 procentai Žemės.

Burių pasikinkymas

Šviesa perduoda judesio momentą, tačiau ne masę, tad pagreičiui įgyti galima būtų periodiškai naudoti fokusuotos šviesos spindulius, pavyzdžiui, lazerius. Tam reikalinga energija turėtų būti gaunama iš Saulės, o geroji šio metodo dalis būtų ta, kad nebūtų sunaudojama Žemės masė.

Bet netgi naudojant tiesiog neįtikėtiną 100 GW galios lazerį – tokią viziją numatė „Breakthrough Starshot“ projektas, kurio tikslas yra sukurti variklį, gebantį pernešti erdvėlaivį iš Saulės sistemos į kaimynines žvaigždžių sistemas – norint pasiekti pageidaujamo orbitos pokyčio reikėtų trijų milijardų milijardų metų.

Kita vertus, galima apsieiti ir be lazerių, o vien su atspindėta Saulės šviesa, pasinaudojant burėmis, kurios būtų išskleistos netoli Žemės.

Matematiniai skaičiavimai parodė, kad norint pasiekti pageidaujamą orbitos pokytį reikėtų milijardą metų būti įsikabinus į disko formos burę, kurios skersmuo būtų 19 kartų didesnis nei Žemės.

Tarpplanetinis biliardas

Bene geriausiai žinomas būdas dviem orbitoje besisukantiems kūnams apsikeisti judesio momentu ir pakeisti savo judėjimo greitį ir kryptį yra artimas praskriejimas – savotiška gravitacinė svaidyklė. Tokio tipo manevrus jau dabar labai dažnai naudoja įvairių tarpplanetinių misijų vykdytojai.

Pavyzdžiui, zondas „Rosetta“, kuris 2014-2016 m. rinko informaciją ties Čurumovo-Gerasimenkos asteroidu (67P). Per dešimtį metų trukusią kelionę zondas dukart pasinaudojo Žemės mase, kad įgytų reikiamą greitį ir kryptį – 2005 ir 2007 metais. Vien savo varikliais „Rosetta“ niekaip nebūtų galėjęs pasiekti asteroido.

Bet kiekvienas, mokykloje nemiegojęs per fizikos pamokas, žino: atoveiksmis visuomet yra lygus veiksmui. O Žemė iš „Rosetta“ zondo gavo tokį patį, tik priešingos krypties judesio impulsą. Tik kad, atsižvelgus į Žemės masę, to impulso realus poveikis yra neišmatuojamai mažas.

O kas, jeigu panašų svaidyklės efektą panaudotume su kitu, už kosminį zondą kur kas masyvesniu kūnu?

Asteroidai be jokios abejonės gali pakeisti kryptį dėl Žemės poveikio, ir nors kiekvieno jų atskirai atgalinis poveikis Žemei būtų labai mažas, šį veiksmą galima būtų atlikti daug kartų ir ilgainiui pasiekti pakankamai didelį Žemės orbitos pokytį.

Kai kuriuose Saulės sistemos regionuose gausu nedidelių kosminių kūnų – asteroidų ir kometų – kurių masė yra pakankamai maža, kad būtų realu juos išjudinti kosminiais varikliais. Tiesa, tie varikliai visgi turėtų būti dydžių eilėmis didesni už objektus, kuriuos dabar sugebame iškelti į kosmosą.

Tiksliai numačius trajektorijas būtų galima išnaudoti vadinamąjį „Δv svertą“ – galima būtų pakeisti nedidelio kosminio kūno orbitą, kad jis dėl to dideliu greičiu praskrietų pro pat Žemę ir suteiktų kur kas didesnį impulsą mūsų planetai.

Atrodo perspektyvu. Kol neatkreipiame dėmesį į apytikslį vertinimą, kad norint nuo Saulės tolti ne mažesniu greičiu nei ji plėstųsi, reikėtų milijono tokių asteroidų artimų praskridimų, kurių kiekvieną skirtų keli tūkstančiai metų.

Išvados

Iš visų aukščiau aptartų galimybių milijonų asteroidų laidynė šiuo metu atrodo kaip lengviausiai realizuojamas planas. Tačiau ateityje didesnę svarbą gali įgyti šviesos išnaudojimas – jeigu išmoksime statyti gigantiškas kosmines struktūras ar super-galingų lazerių masyvus. O tos technologijos labai sėkmingai gali būti panaudotis ir kosmoso tyrinėjimams.

Ir nors Žemės orbitos keitimas teoriškai yra įmanomas, o kada nors ateityje galbūt net ir techniškai įgyvendinamas, turbūt paprasčiau būtų visą mūsų rūšį perkelti į kaimyninę planetą – Marsą, kuris gali išlikti net Saulei išsiplėtus. Juk jau dabar Raudonojoje planetoje yra nusileidę ir važinėjo keli žmonių sukurti aparatai.

Įvertinus, kaip sunku būtų pakeisti Žemės buvimo vietą, Marso kolonizavimas, jo pavertimas gyvenama planeta ir žmonijos perkėlimas į ten atrodo kaip ne tokia jau ir sudėtinga užduotis.


15min.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama