Šiuo metu iš Saulės sistemos ištrūko arba netrukus tą padarys keturi tuo tikslu paleisti zondai – „Pioneer 10“ ir 11 bei „Voyager 1“ ir „Voyager 2“. Su Pionieriais ryšys prarastas prieš daugiau nei 15 metų, su Vojadžeriais dar palaikomas, bet ilgai tai netruks. Tačiau patys zondai išliks ir milijardus metų skrajos Paukščių Take.
Šiuo metu iš Saulės sistemos ištrūko arba netrukus tą padarys keturi tuo tikslu paleisti zondai – „Pioneer 10“ ir 11 bei „Voyager 1“ ir „Voyager 2“.
Su Pionieriais ryšys prarastas prieš daugiau nei 15 metų, su Vojadžeriais dar palaikomas, bet ilgai tai netruks. Tačiau patys zondai išliks ir milijardus metų skrajos Paukščių Take. Taip skrajodami, kartais jie priartės netoli kitų žvaigždžių, o dabar pristatyti skaičiavimai, rodantys, kurias iš jų jie aplankys per artimiausius kelis milijonus metų.
Keturių zondų judėjimas Saulės sistemoje; vaizdas „iš viršaus“
© NASA
Skaičiavimams panaudotas iš „Gaia“ teleskopo duomenų sudarytas žvaigždžių katalogas, kuriame yra 7,2 milijono žvaigždžių padėtys danguje ir jų judėjimo greičiai. Šie duomenys, kartu su žiniomis apie Paukščių Tako gravitacinį potencialą, leidžia gana tiksliai apskaičiuoti, kaip žvaigždės judės ateityje. Lygiai taip pat galima apskaičiuoti ir keturių zondų judėjimą, veikiamiems bendro Galaktikos potencialo ir pavienių žvaigždžių, arti kurių jie gali praskristi.
„Pioneer 10“ (dailininko iliustracija)
© NASA
Atlikus skaičiavimus, atrinkti visi praskridimai mažesniu nei vieno parseko nuotoliu, t. y. šiek tiek mažesniu, nei dabartinis atstumas tarp Saulės ir Kentauro Proksimos. Aišku, toks atstumas yra gerokai didesnis, nei žvaigždinės sistemos dydis, bet vis tiek gali būti įdomus. Nekeista, kad abu Vojadžeriai ir „Pioneer 11“ pirmiausia praskris pro tą pačią Kentauro Proksimą – tai yra artimiausia žvaigždė, o vieno parseko spindulio sfera aplink ją dengia didžiąją dalį mūsų dangaus. Skrydis užtruks ilgai – nuo 16,5 iki 20,3 tūkstančių metų, – ir priartės zondai ne tiek ir daug.
Artimiausi atrasti praskridimai yra maždaug 0,2-0,25 parseko atstumu: „Pioneer 10“ po beveik šimto tūkstančių metų pralėks netoli HIP 117795, už Saulę mažesnės žvaigždės, dabar nutolusios beveik 30 parsekų; Pioneer 11 po beveik milijono metų aplankys irgi už Saulę mažesnę TYC 992-192-1, kurią dabar nuo mūsų skiria kiek daugiau nei 30 parsekų. HIP 117795 labai sparčiai artėja prie mūsų, todėl susitikimo su „Pioneer 10“ metu ją nuo Saulės skirs vos keli parsekai.
„Voyager 2“ šalia Neptūno (dalininko iliustracija)
© NASA
Apskritai aptikta maždaug po dešimt žvaigždžių, kurias zondai turėtų praskristi per kelis milijonus metų. Tai yra truputį mažiau, nei tikėtina statistiškai: sprendžiant iš žvaigždžių koncentracijos Galaktikoje, zondai turėtų sutikti po žvaigždę per 50 tūkstančių metų, arba 20 žvaigždžių per milijoną metų. Neatitikimas atsiranda todėl, kad Gaia kataloge yra tik nedidelės dalies žvaigždžių duomenys; ateityje skaičiavimus bus galima gerokai patikslinti ir papildyti.
Šie skaičiavimai, žinoma, neturi jokios praktinės naudos ir yra tiesiog įdomūs. Tikimybė, kad kurį nors iš šių zondų aptiks ir pagaus nežemiška protinga civilizacija, yra nykstamai menka, net jei tokių civilizacijų Paukščių Take yra daugybė. Visgi jie padeda suprasti, kokie dideli yra tarpžvaigždiniai atstumai. Šiuo metu planuojamas „Breakthrough Starshot“ projektas ketina į Kentauro Proksimą spiečių mažyčių zondų nuskraidinti per kelis dešimtmečius – tai įmanoma, bet reikalauja visiškai kitokios inžinerijos, nei „Voyager“ ar „Pioneer“ zondų paleidimo laikais. O gal kada nors mes patys pagausime tuos zondus ir pargabensime juos namo, į muziejų. Bet geriau tegu jie skrenda Galaktikoje kaip mūsų noro pažinti Visatą liudytojai.
