Mokslininkė įvertinta už oro užsterštumo tyrimus, kancerogenų ir kitų toksiškų dalelių ore išskyrimo. N. A. Saliba tyrė vėžį sukeliančių dalelių koncentracijas kaljanuose ir elektroninėse cigaretėse. Išskirtiniame interviu DELFI mokslininkė papasakojo apie savo vaikystę šeimos bananų fermoje, kelią į mokslo elitą ir elektroninių cigarečių keliamą pavojų.
„Pamenu, kai man buvo septyniolika metų, su tėčiu važiavome į mūsų fermą. Pakeliui jis sustojo ir paklausė manęs: šalį naikinantis pilietinis karas artėja prie mūsų, kaip manai, ar verta šiais metais sodinti vaisius ir daržoves? Susimąsčiau, nežinojau, ką atsakyti. Ir iš tiesų tais metais karo frontas priartėjo prie mūsų, keliai buvo užblokuoti, tačiau mūsų miestelio gyventojai išgyveno negandas, nes dalijosi tarpusavyje savo užaugintomis gėrybėmis.
Ši istorija man tapo gyvenimo pamoka: nesvarbu, kokios tamsios gali atrodyti naktys, po jų visada ateina šviesios ir spalvotos dienos. Nesvarbu, kaip sunku bebūtų siekti savo tikslų, nuveikti darbai galiausiai atneša šviesą“, – sakė iš Libano kilusi mokslininkė Najat Aoun Saliba. Neseniai Paryžiuje ji buvo apdovanota prestižine „L`ORÉAL Foundation“ ir UNESCO programos „Mokslo moterims“ premija.
Najat Aoun Saliba © Asmeninio albumo nuotr.
Mokslininkė įvertinta už oro užsterštumo tyrimus, kancerogenų ir kitų toksiškų dalelių ore išskyrimo. N. A. Saliba taip pat tyrė vėžį sukeliančių dalelių koncentracijas kaljanuose ir elektroninėse cigaretėse.
Išskirtiniame interviu DELFI mokslininkė papasakojo apie savo vaikystę šeimos bananų fermoje, kelią į mokslo elitą ir elektroninių cigarečių keliamą pavojų.
– Kas Jus paskatino domėtis mokslu, siekti mokslininkės karjeros?
– Mokykloje man sekėsi matematika ir kiti tikslieji mokslai. Žinojau, kad mokslas yra mano kelias. Nesitikėjau, kad man pavyks daug pasiekti, tiesiog norėjau būti mokytoja. Tačiau pamažu mano domėjimasis mokslu augo, siekiau žinoti daugiau, siekiau geresnio išsilavinimo.
Nuo mažų dienų mane labai palaikė mama, skatino mane domėtis, mokytis, patirti. Ji norėjo, kad susikurčiau visai kitokį gyvenimą nei turėjo ji. Mano tėvas buvo ūkininkas, mes turėjome bananų fermą. Tačiau mano tėtis buvo labai filosofiškos sielos, jis daug skaitė ir mėgdavo su savo vaikais aptarti tai, ką perskaitė. Jis skaitydavo mūsų geografijos ar istorijos vadovėlius arba prašydavo mūsų papasakoti, ką mes perskaitėme ar išmokome naujo.
– Kodėl susidomėjote oro užterštumo tyrimais?
– Tai taip pat susiję su tuo, kad užaugau ūkyje, gamta visada buvo šalia, man visada rūpėjo aplinkosauga. Kai JAV baigiau doktorantūros studijas fizikinės chemijos srityje, man pasisekė, kad dirbti kartu mane pakvietė žinoma atmosferos reiškinių specialistė dr. Barbara Finlayson-Pitts. Mes sujungėme savo žinias ir taip prasidėjo mūsų atmosferos teršalų tyrimai.
Libane oro užterštumas yra didžiulė problema. Mačiau, kad žmonės aplink mane serga, bet nebuvo mokslinių įrodymų, kad tai susiję su oro užterštumu. Dabar Pasaulio sveikatos organizacija perspėja, kad viena iš aštuonių mirčių yra sukelta oro užterštumo.
– Kita Jūsų tyrimų sritis – elektroninių cigarečių ir kaljanų žala sveikatai. Pastaruoju metu daugelis žmonių įprastas cigaretes iškeitė į elektronines, tikėdamiesi, kad jos mažiau kenkia sveikatai. Kaip yra iš tiesų? Ką rodo Jūsų atlikti tyrimai?
– Kai tik pasirodė elektroninės cigaretės, buvo kalbama, kad tai yra šiek tiek mažiau sveikatą gadinanti alternatyva. Tyrimai parodė, kad užkietėję rūkaliai, įprastas cigaretes iškeitę į elektronines, galimai sumažina surūkomų cigarečių kiekį, o kartu – ir įkvepiamų kancerogeninių medžiagų kiekį. Bet tyrimai taip pat parodė, kad tie, kurie niekada nerūkė ir pradėjo naudoti elektronines cigaretes, tapo priklausomi nuo nikotino.
Su kolegomis ištyrėme, kad tos elektroninės cigaretės, kurios neturi savo sudėtyje nikotino, bet turi saldiklių, taip pat išskiria kenksmingus toksinus. Jei elektroninės cigaretės turi specialių skonių, jose kancerogeninių medžiagų yra dar daugiau.
Taip pat nustatėme, kad elektroninės cigaretės gali išskirti anglies monoksidą (dar vadinamą smalkėmis), vadinasi, rūkantieji ir aplinkiniai vis tiek įkvepia toksiškų medžiagų.
– Ar galima teigti, kad užkietėję rūkaliai, įprastas cigaretes iškeitę į elektronines, elgiasi teisingai?
– Gali būti. Kodėl taip sakau? Todėl, kad visa tai dar yra nauja ir mes dar turime nedaug duomenų apie tai, kokį poveikį elektroninės cigaretės daro sveikatai. Juk praėjo vos dešimtmetis nuo jų atsiradimo, tad dar reikės daug tyrimų atlikti, kad galėtume konstatuoti faktus.
Kol kas mes tik galime patvirtinti, kad toksinų kiekis elektroninėse cigaretėse yra mažesnis negu įprastose cigaretėse, o tie, kurie niekada nerūkė prieš tai, bet pradėjo rūkyti elektronines cigaretes, vis tiek tampa priklausomi. Ir žinoma, nėra tokių cigarečių, kurias be jokios žalos sveikatai galėtų rūkyti paaugliai.
– Bet būtent jie greičiausia ir perima naujas madas. Juk elektroninės cigaretės tapo tam tikra mada, turėti su savimi specialų modernų aparatuką tapo tiesiog būtina.
– Taip, ir tai yra labai pavojinga tendencija. Girdėjau daug istorijų, kaip per pamokas paaugliai tiesiog pasilenkia po stalu, įtraukia kelis dūmus ir toliau lyg niekur nieko sėdi. Juk elektroninės cigaretės neskleidžia kvapo, todėl niekas nepastebi. Tai labai blogai.
Prieš kelias dienas į mano laboratoriją atėjo moteris, kuri rado elektroninę cigaretę sūnaus kišenėje. Kai jo paklausė, kas čia yra, jis atsakė: nesijaudink, mama, čia nieko blogo, visi tai rūko. Moteris atskubėjo pas mane ir klausė, ar tai iš tikrųjų yra nekenksminga. Mes paėmėm tą cigaretę tyrimams. Dar nežinau rezultatų, bet nerimą kelia tai, kad vaikai galvoja, kad tai nekenksminga, kad tai tik pramoga ir visi tai daro. Jie tampa priklausomi nuo nikotino labai ankstyvame amžiuje.
Bendradarbiauju su mokslininkais, kurie tyrinėja žmonių elgseną ir priklausomybes, todėl dar kartą galiu pabrėžti, kad mūsų tyrimai įrodė, kad prieš tai nerūkiusiems žmonėms elektroninės cigaretės sukelia priklausomybę, nors jie galbūt to ir nesitiki, kai nusprendžia pabandyti.
– Nikotino pramonė yra galinga ir didelė. Jūsų atliekami tyrimai tikrai nėra jiems palankūs. Ar kada nors patyrėte spaudimą iš rūkalų gamintojų?
– Galiu sąžiningai ir didžiuodamasi pasakyti, kad man tai nerūpi, nes visus mano tyrimus finansuoja JAV kovos su narkotikais agentūra ir Nacionalinis JAV sveikatos institutas. Aš naudoju visuomenės pinigus tam, kad ištirčiau ir pateikčiau visuomenei naudingos informacijos. Jokių pinigų iš tabako gamintojų aš negaunu ir nenaudoju, todėl jie negali man ar mano tyrimams daryti jokios įtakos.
Daugiau problemų būna, kai kalbu apie oro taršos žalą ir jos sukėlėjus. Aš įvardiju konkrečias priežastis ir didžiausius teršėjus. Sakau, kad dyzeliniai generatoriai labai teršia aplinką, jų reikia atsisakyti. Tuomet daugelis lieka nepatenkinti, nenori keisti įpročių ar investuoti į aplinkai draugiškus energijos šaltinius.
