Jeloustono nacionaliniame parke yra daugybė įvairių geizerių, kurių vandens temperatūra svyruoja nuo 43 iki 93 laipsnių pagal Celsijų, ir viename iš jų mokslininkai rado itin įdomų dalyką – bakteriją, kuri „maitinasi teršalais ir kvėpuoja elektra“. Susidomėjimas bakterijomis yra kur kas daugiau nei vien tik akademinis smalsumas. Tai gali būti raktas, padėsiantis išspręsti taršos ir augančios energijos paklausos problemas, kurios jau dabar kankina žmoniją.
Jeloustono nacionaliniame parke yra daugybė įvairių geizerių, kurių vandens temperatūra svyruoja nuo 43 iki 93 laipsnių pagal Celsijų, ir viename iš jų mokslininkai rado itin įdomų dalyką – bakteriją, kuri „maitinasi teršalais ir kvėpuoja elektra“.
Vašingtono valstijos universiteto (WSU) mokslininkui Abdelrhman’ui Mohamed’ui su kolegomis viename iš Jeloustono geizerių pavyko „pagauti neįprastus mikroorganizmus“ ir juos ištirti.
„Tai buvo pirmas kartas, kai šios bakterijos buvo rastos tokioje ekstremalioje aplinkoje, kaip šiame šarminiame ir karštame geizeryje“, – sakė Mohamed’as.
Štai tokiuose geizeriuose Jeloustono parke gyvena bakterijos, kurios maitinasi taršalais ir gamina elektros energiją
© Vašingtono valstijos universitetas
Mokslininko susidomėjimas bakterijomis yra kur kas daugiau nei vien tik akademinis smalsumas. Mikrobai gali būti raktas, padėsiantis išspręsti taršos ir augančios energijos paklausos problemas, kurios jau dabar kankina žmoniją.
Šie atrasti specifiniai mikroorganizmai gali, tiesiogine to žodžio prasme, maitintis tarša. Jie toksiškus teršalus verčia į mažiau kenksmingas medžiagas ir šio proceso metu generuoja elektros energiją.
„Kadangi šios bakterijos savo elektronus perduoda į metalus ar kitus kietus paviršius, jos gali sukurti elektros energijos srautą, kuris būtų panaudojamas mažos galios įrenginiui“, – sakė vienas iš Mohamed’o komandos mokslininkų, genetikas Haluk’as Beyenal’is.
Pačių bakterijų surinkimas nebuvo lengva užduotis. Mohamed’as su kolegomis paliko keletą elektrodų itin karštos versmės pakraštyje ir tikėjosi, kad bakterijos pačios prisiartins prie šių elektrodų.
Tačiau prieš tai Mohamed’as turėjo išrasti pigų, nešiojamą ir labai karščiui atsparų potenciostatą – elektroninį prietaisą, formuojantį ir palaikantį elektrodo potencialą.
Tuomet mokslininkai šiuos elektrodus paliko 32 dienoms geizerio vandenyje ir joms praėjus, mokslininkai suprato, kad jiems pavyko pagauti bakterijas jų natūralioje aplinkoje.
„Laboratorinėmis sąlygomis atkurti natūralias geotermines sąlygas yra labai sunku, – sakė Beyenal’is. – Tad mes sukūrėme naują strategiją, kaip praturtinti karštį mylinčių bakterijų natūralią gyvenamąją aplinką [ir taip jas prisivilioti prie elektrodų].“
Beje, tai nėra pirmas kartas, kai mokslininkams pavyksta pasinaudoti bakterijomis energijos gamybai. Kiti mokslininkų eksperimentai parodė, kad purpurinės bakterijos paverčia nuotėkas į švarią energiją, o kitos bakterijos sugeba kurti „energijos žiedus“.
Ar gali šios bakterijos išspręsti mūsų energetinius ir taršos klausimus? Į šį klausimą turbūt atsakys tik laikas, bet tokie mokslininkų tyrimų rezultatai ateityje gali duoti didelės naudos.
Plačiau su „WSU“ mokslininkų tyrimo rezultatais galite susipažinti moksliniame žurnale „Journal of Power Sources“.
