IE Universitetas Ispanijoje atliko įdomų tyrimą, kurio metu apklausė 1600 žmonių iš skirtingų Europos valstybių. Tyrimo dalyviai atsakė į klausimus dėl dirbtinio intelekto plėtros, grėsmės ir automatizacijos problemų. Viskas būtų įprasta, tačiau vienas tyrimo rezultatas tiesiog šokiruoja.
IE Universitetas Ispanijoje atliko įdomų tyrimą, kurio metu apklausė 1600 žmonių iš skirtingų Europos valstybių. Tyrimo dalyviai atsakė į klausimus dėl dirbtinio intelekto plėtros, grėsmės ir automatizacijos problemų. Viskas būtų įprasta, tačiau vienas tyrimo rezultatas tiesiog šokiruoja.
70 % tyrimo dalyvių atskleidė, kad jei technologijų plėtra nebus reguliuojama, jos gali sukelti daugiau problemų nei duotų naudos. 56 % dalyvių taip pat manė, kad robotizacija sukels sąmyšį darbo rinkoje. 68 % išreiškė susirūpinimą, kad pokalbiai internetinėje erdvėje išstums bendravimą realybėje. Apskritai, žmonės atrodo susirūpinę, kad technologijų plėtra gali pridaryti daugiau žalos nei naudos, jei nebus kontroliuojama.
Šie rezultatai nestebina. Tai tikriausiai pastebite ir kalbėdami su draugais bei artimaisiais. Nemažai žmonių mano, kad robotai gali atimti jų darbo vietas. Tik maždaug trečdalis žmonių mano, kad robotai kaip tik atlaisvins žmones siekti daugiau. Jie atliks monotoniškas užduotis, kurios net nereikalauja žmogaus proto. Kitaip tariant, robotai gali padėti žmonijai siekti aukštesnių tikslų.
Kuomet kalbame apie politiką, tyrimo dalyviai išreiškė norą, kad institucijos labiau reguliuotų dirbtinio intelekto ir kitų technologijų plėtrą bei galimybes. Tačiau net 25 % apklaustųjų teigė, kad jie norėtų, jog dirbtinis intelektas „priimtų rimtus valstybės valdymo sprendimus“.
25 % – tai labai didelis skaičius. Tiek balsų gavusi partija parlamente užsitikrintų nemažą vietų skaičių. Žmonės mano, kad dirbtinis intelektas priimtų racionalius, pamatuotus sprendimus, neparemtus jokia ideologija ar jausmais. Dirbtinis intelektas nebijotų prarasti darbą, pasirodyti nepopuliarus ar atgrasus. Dirbtiniam intelektui tiesiog nerūpi.
Manoma, kad daugybę duomenų išanalizavę algoritmai galėtų pasiūlyti geriausius įmanomus sprendimus. Jie žinotų, kuriems keliams reikia daugiausiai dėmesio, galėtų apskaičiuoti, kurias veiklas geriau atiduoti į privačias rankas, o ką geriau valdyti valstybei. Simuliacijos padėtų priimti sprendimus ir dėl tarptautinių santykių.
Kita vertus, dirbtinis intelektas nėra žmogus. Ne visi jo priimti sprendimai gali būti palankūs žmonėms. Dar daugiau – jį pašalinti iš valdžios gali būti sudėtinga. Dirbtinis intelektas galimai būtų linkęs į diktatūrą – sistemą, kurios reikėtų vengti. Tai, kad dirbtinio intelekto atėjimą į valdžią palaikytų kas ketvirtas Europietis, iš tikrųjų šokiruoja. Pasirodo, ateitis, kurios daugelis bijo, kai kurių būtų sutikti išskėstomis rankomis.
