Rytais dažniau žvelgiame į telefono ekraną nei į bundančią gamtą, o vakarą užbaigiame priešais televizorių ar prieš miegą naršydami tą patį telefoną – šiuolaikinio žmogaus akys įdarbintos visą dieną. O darbas joms tenka intensyvus, ypač orams dar šykštint daug natūralios saulės šviesos.
Rytais dažniau žvelgiame į telefono ekraną nei į bundančią gamtą, o vakarą užbaigiame priešais televizorių ar prieš miegą naršydami tą patį telefoną – šiuolaikinio žmogaus akys įdarbintos visą dieną. O darbas joms tenka intensyvus, ypač orams dar šykštint daug natūralios saulės šviesos. BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis sako pastebintis, kad nemažai žmonių ieško pagalbos sausėjančioms, ašarojančioms akims, ypač šaltesniu metų laiku. Akių ligų specialistai taip pat įspėja – per daug intensyvus žiūrėjimas į ekranus kelia vis daugiau regėjimo problemų jau ir mokyklinio amžiaus vaikams.
„Akys yra itin svarbus organas, tačiau apie jų sveikatą susimąstoma ko gero rečiau nei apie kitus organus. Galvos, raumenų, skrandžio skausmas įspėja apie problemą ir suskumbame ją šalinti, o akių sausėjimą ir nuovargį esame linkę „nurašyti“ kaip laikiną problemą, kurią išspręs nakties miegas. Deja, taip nėra – iš pažiūros menka problema ilgainiui gali išaugti į rimtus regos sutrikimus, todėl jau dabar svarbu profilaktiškai rūpintis regėjimu, nepervarginti akių, užtikrinti tinką poilsio režimą, nepamirštant ir mankštos akims“, – sako M. Lukštaraupis.
Akių priešas – mėlyna šviesa
Vienas iš veiksnių, darančių įtaką mūsų regai – įvairių ekranų skleidžiama mėlyna šviesa. Kas tai? Mėlyna šviesa yra didžiausią energiją skleidžiantys spinduliai,kuriuos mato žmogus. Būtent todėl mėlyna spinduliuotė pereina giliau nei ultravioletiniai spinduliai ir pasiekia tinklainę.
Kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais, televizoriais naudojamės didžiąją dalį dienos. Pvz., vidutiniškai lietuviai prie televizoriaus per parą praleidžia 3 val. 56 min, 2017 m. Kantar TNS duomenimis. Visi šie ekranai yra pagrindinis mėlynos šviesos šaltinis. Intensyvūs spinduliai sukelia oksidacijos procesą, kurio metu žūsta akies fotoreceptoriai. Nykstant šioms šviesai jautrioms ląstelėms, ima vystytis įvairios regėjimo ligos, kaip katarakta, skatinami tinklainės pokyčiai. Nors suprastėjusį regėjimą asocijuojame su garbesnio amžiaus asmenimis, tačiau besaikis technologijų naudojimas akių ligas gerokaipaankstina.
Gydytoja oftalmologė Daina Šatienė sako pastebinti tendenciją, jog daugėja ir suaugusiųjų, ir vaikų su įvairiais regos sutrikimais.
„Priežastis paprasta – kompiuterizacija, nes vaikai nuo pat mažens yra pratinami prie žiūrėjimo į ekranus, neretai tėvai nekontroliuoja laiko, praleidžiamo prie televizoriaus, kompiuterio ar su planšete rankoje. Vis dažniau pasitaiko tokios akių ligos vaikams kaip sausų akių sindromas, kuomet būtina lašinti drėkinančius lašus“, – tvirtina akių ligų klinikos „Senoji Pelėda“ gydytoja oftalmologė.
Pasak specialistės, taip pat padažnėjo akių spazmų ligų, kurios, negaunant reikalingų medžiagų, provokuoja trumparegystę. Gydytoja teigia, kad vaikų akys sparčiai auga, ypač per pirmuosius gyvenimo metus, tad tėvai turėtų gerai pagalvoti, prieš duodami mažyliams savo išmaniuosius telefonus tik tam, kad jie būtų ramesni. Neatsakingas elgesys vėliau gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Ilgo darbo prie kompiuterio padariniai
„Daug žmonių skundžiasi nematą objektų toli arba nuogąstauja, matydami susiliejusį vaizdą. Tai yra ilgo darbo valandų prie kompiuterių ekranų padarinys“, – teigia gydytoja oftalmologė D. Šatienė.
Iš tiesų darbo metu retai atsitraukiame nuo ekranų, išeiname pasivaikščioti, atpalaiduojame akis. Beveik visą darbo dieną būname susitelkę į centrinius objektus, o periferijoje matomą vaizdą išgauname už tinklainės ribų. Ilgainiui akies obuolys tampa didesnis, nei įprasta. Todėl ir prastėja mūsų rega, tenka įsigyti skaitymo akinius, vėliau be akinių nebeįsivaizduojame ir kasdienės veiklos.
Maisto produktai, gerinantys ir stiprinantys regėjimą
Akims, kaip ir kitiems organams, svarbu gauti pakankamai naudingų medžiagų, vitaminų. Jie padeda profilaktiškai palaikyti regėjimą, žinoma, kartu su saikingu išmaniųjų įrenginių naudojimu.
Visiems žinoma, kad mėlynių uogos stiprina regėjimą, tačiau ką daryti šaltuoju sezonu, kuomet šviežių uogų nėra gausybė.
„Mėlynėse esantys aktyvūs komponentai antocianai ir liuteinas sustiprina tinklainės kapiliarus, saugo akis nuo žalingo aplinkos poveikio, gali padėti palaikyti tinklainės ir regos nervo mitybą. Liuteino taip pat turi spalvotos – raudonos, geltonos, oranžinės ir pan. – daržovės ir vaisiai, nes tai yra jų pigmentas. Mėlynėse esantys vitaminai C, A, B yra svarbūs akies gleivių gamybai, gali palaikyti akies drėgmę, lėtinti senėjimą. Todėl nemažai akims skirtų maisto papildų būtent ir turi savo sudėtyje mėlynėse esančių aktyviųjų komponentų“, – sako BENU vaistininkas M. Lukštaraupis.
Akims naudingų medžiagų galima rasti ir kituose maisto produktuose. Vitaminas A padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvas. Daugiausia jo randama žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, taip pat menkės ir jaučio kepenyse, pieno produktuose, morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, abrikosuose.
Vitaminas B2 reikalingas akių junginei – plonai skaidriai jungiamojo audinio plėvelei, jungiančiai akies voką su akies obuoliu. Per didelis akių jautrumas šviesai gali reikšti vitamino B2 trūkumą. Šio vitamino daugiausia randama lapinėse daržovėse, grikių kruopose, kviečiuose, alaus mielėse, mėsos, žuvies ir pieno produktuose, kiaušiniuose.
Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, pomidoruose, bulvėse, kopūstuose, svogūnuose, papajose, brokoliuose, briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, špinatuose, kiviuose, erškėtuogėse. Taip pat, geram regėjimui padeda ir vitaminas E. Natūralūs vitamino E šaltiniai – kviečių daigai, kukurūzai, riešutai, špinatai, alyvuogės, šparagai, avokadai, kukurūzų, sėmenų, alyvų bei saulėgrąžų aliejai.
Akių sveikatai palaikyti – reguliarus poilsis akims ir mankšta
„Norėdami palaikyti aštrų regėjimą, pirmiausiai pakeiskite savo darbo įpročius: po valandos darbo kompiuteriu pasivaikščiokite, atpalaiduokite akis kelioms minutėms, pietų pertraukos metu pabūkite lauke, bendraukite su kolegomis, o ne skaitykite naujienas kompiuteriuose ar telefonuose“, – pataria BENU vaistininkas.
Kiek galima labiau venkime mėlynos šviesos. Žinoma, visiškai atsisakyti technologijų nepavyks, bet telefono, planšetinio kompiuterio, kompiuterio monitoriaus nustatymuose suraskite „akių komforto“, arba „mėlynos šviesos filtro“, parinktį. Šis nustatymas sumažins mėlynos šviesos kiekį, sklindantį iš ekrano – taip savo akis varginsite mažiau. Be to, visiškai atsisakykite naršymo telefone prieš miegą, kai kambaryje jau tvyro prieblanda ar yra visiškai tamsu – tada akys turi ypač įsitempti ir labai greitai nuvargsta.
Nepamirškime ir akių lašų. Darbas uždarose šildomose patalpose akis išsausina, jos parausta, peršti. Saikingai naudojami akių lašai šiuos simptomus sumažina ir padeda saugoti akis nuo regos sutrikimų.
Taip pat, kaip minėjo specialistai, patariama mankštinti akis, tad keli lengvi akių pratimai skubantiems:
- 6 kartus smarkiai užmerkime ir atmerkime akis;
- Greitai mirksėdami akimis 5 sekundes žiūrėkime į tolį, kitas 5 sekundes – į prieš akis iškeltą pirštą. Pakartokime tai 6 kartus;
- Sukime žvilgsnį aplinkui: 6 kartus pagal laikrodžio rodyklę, 6 kartus – priešingai. Pratimą atlikime tiek atmerktomis, tiek užmerktomis akimis;
- Po kiekvieno pratimo pailsėkime 2-3 sekundes. Užmerkime vieną akį, kitą plačiai atmerkime. Užmerkime akis ir atsipalaiduokime.
