„The Wall Street Journal“ paskelbė įdomų straipsnį, kuriame politikos mokslininkas Joshua S. Goldstein’as ir energetikos inžinierius Staffan’as A. Qvist’as diskutuoja apie tai, kaip galėtume kuo greičiau išspręsti klimato kaitos problemas. Ir šie du ekspertai sutinka, kad šių klimato problemų nepadės greitai išspręsti atsinaujinantys energijos šaltiniai, kaip saulė ar vėjas.
„The Wall Street Journal“ paskelbė įdomų straipsnį, kuriame politikos mokslininkas Joshua S. Goldstein’as ir energetikos inžinierius Staffan’as A. Qvist’as diskutuoja apie tai, kaip galėtume kuo greičiau išspręsti klimato kaitos problemas. Ir šie du ekspertai sutinka, kad šių klimato problemų nepadės greitai išspręsti atsinaujinantys energijos šaltiniai, kaip saulė ar vėjas.
Tai nejau nėra išeities? Yra. Ekspertai teigia, kad turime realų pasirinkimą, kuris iš tiesų padėtų išvengti klimato katastrofos ir gerokai daugiau dėmesio reikia skirti branduolinei energijai.
Jie teigia, kad net jei kiekviena šalis savo energetikos sektoriuje taip sparčiai ir tokiu mastu įdiegtų atsinaujinančius energijos šaltinius, kaip tai daro pasaulinė lyderė Vokietija, bendras pasaulinis „švarios elektros energijos kiekis vis tiek sudarytų apie 25 proc“.
Goldstein’as su Qvist’u teigia, kad tokie tempai yra per lėti ir „planetą pilnai dekarbozituoti užtruks 150 metų“.
Tai yra per daug ilgas laiko tarpas, ypač atsižvelgiant į vis dažniau mokslininkų skelbiamus tyrimus, kuriuose teigiama, kad mums beliko apie 30 metų, kol pasieksime kritinį tašką ir tada klimato kaitos procesai jau bus negrįžtami.
Taip pat pabrėžiama, kad net jei pavyktų greičiau įgyvendinti vėjo ir saulės energijos projektus, jie reikalauja didelių žemės plotų, kas taip pat nėra ekologiška ir tvaru.
„Tai ko reikia pasauliui, yra anglies [CO2] nesukuriantis elektros energijos šaltinis, kurį labai greitai galima padidinti iki didelių apimčių ir patikimai tiekti energiją ištisą para, nepaisant oro sąlygų ir neišplečiant viso elektros energijos gamybai reikalingo ploto“, – teigia Goldstein’as ir Qvist’as.
„Ir branduolinė energija atitinka visus šiuos reikalavimus.“ Pasak specialistų, klaidingos baimės dėl branduolinės energijos užkirto kelią jos plėtrai. Kai žmonės galvoja apie branduolinę energiją, jie iškart pradeda galvoti apie Černobylio katastrofą ir radioaktyviąsias atliekas.
Tačiau žmonių, mirusių dėl Černobylio katastrofos, skaičius nublanksta, palyginus jį su skaičiumi mirusių žmonių kitose pramonės šakose. Ekspertai šią Černobylio avariją įvardija, kaip vieninteliu mirtinu branduolinės energijos įvykiu per 60 metų.
O kalbant apie atliekas, susidarančias branduolinėje energetikoje, jų kiekis yra kur kas mažesnis, palyginus su taip pat toksiškomis anglies ar kitų energetikos šakų atliekomis. „Per visą amerikiečio gyvenimą, kuris naudotų elektrą, pagamintą vien iš branduolinės elektrinės, ilgalaikių atliekų kiekis tebūtų toks, kad visas tilptų į gazuoto gėrimo skardinę.“
Galiausiai specialistai teigia, kad turime nustoti demonizuoti ir niekinti branduolinę energiją bei įtraukti ją į planus, kuriais siekiama išvengti klimato katastrofos. Pasak Goldstein’o ir Qvisto, „tai yra vienintelė strategija, kuri iš tiesų leis šiuos planus įgyvendinti.“
