Elektronika.lt
 2024 m. kovo 19 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 19 d. 10:25
Nuotolinė sveikatos stebėsena keičia sveikatos priežiūros modelį
Kovo 19 d. 08:13
Kaip ir kuo valyti „iPhone 15“
Kovo 18 d. 20:26
„Telia“ elektromobiliai ir daiktų internetas mažina dyzelino vartojimą milijonais litrų
Kovo 18 d. 17:25
ES reguliavimas „ChatGPT“ ir visam dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
Kovo 18 d. 14:27
„Porsche“ pristatė galingiausius elektromobilio „Taycan“ modelius
Kovo 18 d. 11:51
Lietuvoje – inžinierių stygius: ar padėtis tikrai be išeities
Kovo 18 d. 08:38
Kaip skatinsime tvarų vartojimą? Neišmesti, o taisyti!
Kovo 17 d. 17:43
Siekiama visiškai uždrausti „TikTok“ programėlę: kaip tai palies Lietuvos naudotojus?
Kovo 17 d. 13:26
Kokias pamokas atnešė autonominių automobilių eksperimentas Vilniuje?
Kovo 17 d. 09:11
RRT: Lietuvoje mobilus internetas spartėja, tačiau pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Pažintiniai, įdomybės Dalintis | Spausdinti

Keturios NASA kosmoso observatorijos, kurios turėtų pakilti iki 2030-ųjų

Publikuota: 2019-01-16 12:23
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Pradedantiems
Aut. teisės: ©15min, UAB
Inf. šaltinis: 15min.lt

NASA vis dar nepaleido į kosmosą vieno labiausiai laukiamų Jameso Webbo teleskopo, turinčio pakeisti legendinę ir jau senstelėjusią kosminę Hablo „observatoriją“. Tačiau jau braižomi planai dar didesniems ir geresniems kosmoso teleskopams, kurie į dangų kils artimiausią dešimtmetį, rašoma svetainėje „Space.com“.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

NASA vis dar nepaleido į kosmosą vieno labiausiai laukiamų Jameso Webbo teleskopo, turinčio pakeisti legendinę ir jau senstelėjusią kosminę Hablo „observatoriją“. Tačiau jau braižomi planai dar didesniems ir geresniems kosmoso teleskopams, kurie į dangų kils artimiausią dešimtmetį, rašoma svetainėje „Space.com“.

Šiuo metu NASA dirba keturios mokslininkų bei inžinierių komandos, ruošiančios kiečiausias ir brangiausias mokslines kosmoso tyrimų misija. Tačiau iš šių keturių pasiūlymų bus pasirinktas ir įgyvendintas tik vienas. Kiekvienas iš planuojamų keturių kosminių teleskopų yra skirti tyrinėti žvaigždes, galaktikas, juodąsias bedugnes, egzoplanetas bei įvairius mūsų Saulės sistemos objektus.

Šie teleskopai kosmoso paslaptis tyrinės, fiksuodami įvairių bangos ilgių šviesą – pradedant mažų energijų infraraudonąja ir baigiant didelių energijų ultravioletine bei Rentgeno spinduliuote. Nors kiekviena iš siūlomų misijų neturi nustatyto biudžeto, tačiau galima prognozuoti, kad ateities kosminiai teleskopai nebus pigesni nei milijardas JAV dolerių.

Lyginant su Jameso Webbo teleskopu, kuris iki šiol kainavo maždaug 10 mlrd. dolerių, be to, jo paleidimas atidėliotas ne vienus metus, ateities kosminės observatorijos neatrodo tokios brangios. Pažvelkime, kuo ypatinga kiekvienas iš jų ir kaip jos išplės žmonijos žinias apie visatą.

Keturios NASA kosmoso observatorijos, kurios turėtų pakilti iki 2030-ųjų
„Himawari-8“ nuotr./Žemė iš kosmoso

LUVOIR

Pirmasis kandidatas pavadintas LUVOIR (angl. Large UV Optical Infrared Surveyor) iš esmės būtų tarsi sustiprintas Hablo teleskopo versija. Panašiai kaip Hablas, naujasis teleskopas stebėtų iš visatos atsklindančius ultravioletinės, infraraudonuosios ir matomos šviesos spindulius. 15 metrų skersmens LUVOIR veidrodis būtų šešiskart didesnis nei Hablo, o tai reikš, kad LUVOIR stebimas visatos vaizdas bus šešiskart didesnės raiškos. Be to, naujasis teleskopas galėtų surinkti maždaug 40 kartų daugiau šviesos nei Hablas, todėl astrofizikai juo galėtų stebėti dar mažesnius ir tolimesnius visatos objektus.

Išties, LUVOIR pakelti į kosmosą būtų nelengva užduotis – tam prireiktų šiuo metu kuriamos iki šiol nematyto dydžio SLS raketos, kurios pirmasis skrydis suplanuotas 2020-iesiems. Tuo atveju, jei SLS nepavyktų laiku išbandyti, LUVOIR kūrėjai yra parengę planą B – dvigubai mažesnį kosminio teleskopo variantą. Bet kuriuo atveju, LUVOIR astronomai galėtų stebėti egzoplanetas bei ieškoti tokių, kuriose yra tinkamos sąlygos gyvybei vystytis. Taip pat juo galima būtų tyrinėti žvaigždžių ir galaktikų gimimą bei evoliuciją, aiškintis tamsiosios materijos pasiskirstymą visatoje ar net stebėti mūsų Saulės sistemos objektus, pavyzdžiui, kometas ar asteroidus.

HABEX

Antrasis mokslininkų siūlomas teleskopas pavadintas „HabEx“ (angl. Habitable Exoplanet Observatory) ir būtų skirtas tai, kas užšifruota jo pavadinime – stebėti egzoplanetas, kurios potencialiai tinka gyvybei vystytis bei skrieja aplink žvaigždes panašias į mūsų Saulę. Šiuo kosminiu teleskopu mokslininkai galėtų egzoplanetose ieškoti „biopėdsakų“, kuriuos gali palikti gyvi organizmai, pavyzdžiui, vandens ar metano požymių. Taip pat „HabEx“ taptų pirmuoju teleskopu, kuriuo galėtume tiesiogiai stebėti Žemės tipo egzoplanetas – kieto paviršiaus planetas, skriejančias nuo savo žvaigždės gyvybei tinkamu atstumu, dėl kurio šių planetų paviršiuje gali egzistuoti vanduo skystu pavidalu, t. y. jose nei per šalta, nei per karšta gyvybei.

Veikdamas „HabEx“ turėtų išskleisti didžiulį saulėgrąžos žiedo formos „skydą“, kuris nufiltruotų žvaigždžių šviesą ir tokiu būdu teleskopas galėtų ypač detaliai stebėti egzoplanetas. Šios kosminės „observatorijos“ veidrodis būtų apie 8 metrų skersmens, tačiau jo šviesą sustabdantis „skydas“ būtų devynis kartus didesnis – 72 m skersmens. Kosmosą „HabEx“ stebėtų ne tik matomos, bet ir ultravioletinės bei infraraudonosios šviesos spektre, todėl šis įrankis būtų tinkamas ne tik egzoplanetoms tyrinėti – juo galima būtų stebėti žvaigždes ir galaktikas, taip pat tirti visatos plėtimąsi bei tamsiąją materiją.

„Lynx X-Ray Observatory“

Trečioji kosmoso „observatorija“ taptų pamaina šiuo metu mokslininkų naudojamai „Chandra X-Ray Observatory“. Abu teleskopus vienija ta pati užduotis – stebėti žmogaus akiai „nematomą“ aukštų energijų Rentgeno spinduliuotę, leidžiančią matyti „nematomus“ visatos objektus, tokius, kaip juodosios bedugnės, arba tirti pernelyg matomus kūnus, tokius kaip ypač ryškios supernovos.

„Lynx“ taip pat leistų žvilgtelėti į ankstyviausius erdvėlaikio užkampius, kuriuose „slapstosi“ pirmosios po Didžiojo sprogimo susidariusios juodosios bedugnės. Tokie tyrimai astrofizikams leistų geriau suprasti kaip formavosi ir vystėsi šie paslaptingi kosmoso objektai. „Lynx“ taip pat būtų apginkluotas instrumentais galaktikų bei jų klasterių formavimosi tyrimams. Dar daugiau, „Lynx“ mokslininkams leistų geriau suprasti, kaip gimsta ir miršta žvaigždės bei padėtų sudaryti žvaigždžių sprogimų „žemėlapius“.

Pastaruoju metu astrofizikai galėjo stebėti tokį Tycho supernovos sprogimą „Chandra“ teleskopu – tik „Lynx“ leistų panašius sprogimus matyti šimtą kartų didesne raiška. Be to, jei „Chandra“ observatorija leidžia tyrinėti žvaigždes, esančias iki 1300 šviesmečių nuo mūsų, tai „Lynx“ leistų mokslininkams pažvelgti daugiau nei 12 kartų toliau ir stebėti žvaigždes, esančias už 16 tūkst. šviesmečių nuo Žemės.

Turėdamas trijų metrų skersmens veidrodį „Lynx“ savo dydžiu būtų artimas Hablo kosminiam teleskopui. Užtat jis būtų penkis kartus didesnis už „Chandra“ observatoriją, kurios veidrodžio skersmuo siekia „vos“ 1,2 metro.

„Origins“ kosminis teleskopas

Paskutinis kandidatas, kosminis teleskopas „Origins“ astrofizikams leistų atsakyti į vieną didžiausių paslapčių – kaip visatoje susiformavo gyvybei tinkamos planetos. Šis teleskopas padėtų perprasti esminius etapus, kurie būdingi formuojantis žvaigždėms, o aplink jas – planetoms, kuriose susidaro gyvybei tinkamos sąlygos.

Astronomai „Origins“ teleskopu kosmosą stebėtų tolimojoje infraraudonųjų spindulių spektro dalyje, todėl jie galėtų pažvelgti už dulkių debesų „uždangos“, slepiančios dar tik besiformuojančių žvaigždžių ir egzoplanetų sistemų vaizdą. Ilgainiui „Origins“ taptų pamaina šiuo metu kosmose skriejančiai Heršelio observatorijai, kurią į orbitą paleido Europos kosmoso agentūra. Deja, šiam teleskopui tebuvo suplanuota veikti apie ketverius metus, kol pasibaigė specialus teleskopo įrangos aušinimo skystis, dėl ko 2013-aisiais mokslininkai neteko svarbios „akies danguje“.

Keturis kartus už Heršelio teleskopą didesnis „Origins“ bus apie 15 metrų skersmens bei savo dydžiu bus panašus į aukščiau minėtą LUVOIR teleskopą. Panašiai, kaip ir Heršelio teleskope, šiame taip pat turėtų veikti aušinimo sistema neleidžianti instrumentui perkaisti bei išlaikyti jo jautrumą. Jei „Origins“ pavyktų iškelti į kosmosą, tai būtų visų laikų jautriausias infraraudonosios spinduliuotės teleskopas – beveik tūkstantį kartų jautresnis nei bet koks iki šiol veikęs analogas.


15min.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama