Apklausti Lietuvos moksleiviai: ateities mokykloje viskas būtų išmanu

Artėjant Naujiems metams, dauguma pradedame galvoti apie pokyčius: svarstome, kokie būsime kitąmet, planuojame atsisakyti blogų įpročių, dažnai pagalvojame apie būtinus pasikeitimus mūsų kasdienybėje – darbe, universitete ar mokykloje. „Samsung Mokykla ateičiai“ programoje dalyvaujančių mokyklų moksleiviai nepabijojo pasvajoti apie ateities mokyklą, kurią įsivaizduoja tik labai išmanią. Taip jie mano ne veltui – technologijų naudą rodo ir tyrimų rezultatai.

2016 m. gautais „Samsung“ tyrimo Jungtinėje Karalystėje duomenimis, net 9 iš 10 mokinių skaitmeninės technologijos pamokose padėjo išmokti naujų įgūdžių, palengvinančių užduočių atlikimą ir darbą komandoje. Mokinių pasitikėjimas išaugo ir 88 proc. teigė besijaučiantys labiau pasiruošę kitiems akademiniams metams. 88 proc. mokinių mano, jog kompiuteriai ir planšetės padeda mokytis, taip pat 83 proc. sutinka, jog išmaniojo programėlės leidžia lengviau išmokti naujų dalykų.

Skaitmeninių mokymų programoje „Samsung Mokykla ateičiai“ dalyvaujančių Lietuvos mokyklų mokinių apklausoje daugiau nei pusė moksleivių atsakė, kad mokykloje labiausiai pasigenda pamokų perkėlimo į netradicines erdves bei platesnio skaitmeninių technologijų panaudojimo.

„Norėčiau, kad ateities mokykloje viskas būtų išmanu. Būtų nemokamas wi-fi mokykloje, išmanieji kompiuteriai. Man patiktų įvairios mokymosi priemonės, su kuriomis būtų smagiau mokytis, pavyzdžiui, 3D prietaisai“, – teigė vienas iš moksleivių.

1. Pamokose – nešiojami kompiuteriai

Paklausti, kokią ateities mokyklą įsivaizduoja, dauguma moksleivių pabrėžė, kad pirmiausia tai turėtų būti inovatyvi ir išmani mokykla. Pamokų metu moksleiviai norėtų daugiau naudotis kompiuteriais – pasak jų, tai būtų patogus būdas ieškoti reikiamos informacijos bei atlikti tam tikras užduotis. Be to, kompiuterių naudojimas ne tik informacinių technologijų pamokų metu leistų pagerinti moksleivių skaitmeninių technologijų kompetencijas.

Skaitmeniniai įgūdžiai XXI-ame amžiuje būtini tam, kad taptume sėkmingais. Jei seniau dauguma profesijų nereikalavo skaitmeninių gebėjimų, dabar sudėtinga rasti darbą, kuris nebūtų glaudžiai susijęs su vienokiomis ar kitokiomis technologijomis. Norint turėti gerą išsilavinimą nebeužtenka vien tik įsiminti faktus – itin svarbus gebėjimas spręsti sudėtingas problemas ir bendradarbiauti su kolegomis. Tad platesnis technologijų naudojimas pamokose padėtų moksleiviams geriau pasiruošti skaitmeniniam pasauliui.

2. Telefonas – ant suolo, o ne kišenėje

Ne vienas moksleivis atsakė, kad pamokų metu norėtų naudotis išmaniuoju telefonu. Nors telefonas daugumoje klasių tapęs draudžiamu objektu, yra būdų, kaip jo pagalba pamokas padaryti įdomesnėmis. Egzistuoja begalės mobiliųjų programėlių, leidžiančių kurti interaktyvius testus, į juos pridedant nuotraukų, vaizdo įrašų, diagramų ir kitų vizualiai stimuliuojančių elementų. Šie testai gali būti sprendžiami telefonų ar planšetinių kompiuterių pagalba, o rezultatai – skelbiami klasės lentoje.

Moksleiviams šios programėlės yra neįprastos ir įdomios, todėl gali padėti perteikti sudėtingesnes pamokos temas bei paįvairinti mokomąsias užduotis. Pavyzdžiui, mokantis užsienio kalbos galima klausytis muzikos ir versti dainų tekstus, kita kalba skaityti komiksų žurnalus ar žiūrėti įdomius video filmukus. Galima rasti ir programėlių, padedančių skatinti kūrybiškumą – jei moksleiviui sudėtinga sugalvoti rašinėlio temą, galbūt verta pagalbos ieškoti ir internete.

3. Vietoje mokytojų – kompiuterinės programos

Kai kurie moksleiviai kalba, kad išmaniosios technologijos neretai galėtų pakeisti mokytojus – pavyzdžiui, skirti konkrečiam moksleiviui tinkančias užduotis ir pratimus. Šiandienos technologijos mokytojų tikrai nepakeis, bet padėti jiems iš tiesų gali – dauguma edukacinių programėlių leidžia individualizuoti mokymų programą, todėl moksleiviai gali imtis jų poreikius bei sugebėjimus atitinkančių užduočių. Tokių technologijų integravimas leistų tą patį dalyką visiems mokytis skirtingu sudėtingumo lygmeniu, o mokytojai daugiau laiko galėtų skirti moksleiviams, kurie patiria sunkumų gvildendami tam tikras temas.

4. Pamokos – netradicinėse erdvėse

„Daugiau netradicinio ugdymo pamokų netradicinėse erdvėse“, – sako moksleiviai. Mokiniai nori būti erdvėse, kurios juos įkvepia – šviesiose, erdviose ir pripildytose pavyzdžių, kuriais jie nori sekti. Nors dauguma klasių – labai tradicinės, suolų išdėliojimas ratu ar poilsio erdvės įrengimas lengvai gali tą pakeisti.

Pasijausti taip, lyg būtum ne mokykloje, gali padėti ir virtuali realybė. Yra daug galimybių pagyvinti mokymo programą panaudojant virtualios ar papildančiosios realybės priemones: nuo sunkiai pasiekiamų pasaulio kampelių lankymo, iki žmogaus širdies laikymo rankose.