Vasario 10-ąją kasmet minima Europos radiologijos diena, skirta rentgeno spindulių atradėjui Vilhelmui K. Rentgenui atminti. Medicinos specialistai pabrėžia, kad radiologija šiandien nepakeičiama medicinos dalis, be kurios kokybiška vėžio, insulto, traumų diagnostika būtų neįmanoma. Visgi daliai pacientų vis dar stinga žinių apie šią medicinos sritį, todėl pateikiame 6 faktus apie jos istoriją ir vystymąsi.
Vasario 10-ąją kasmet minima Europos radiologijos diena, skirta rentgeno spindulių atradėjui Vilhelmui K. Rentgenui atminti. Medicinos specialistai pabrėžia, kad radiologija šiandien nepakeičiama medicinos dalis, be kurios kokybiška vėžio, insulto, traumų diagnostika būtų neįmanoma. Visgi daliai pacientų vis dar stinga žinių apie šią medicinos sritį, todėl pateikiame 6 faktus apie jos istoriją ir vystymąsi.
1. Pirmoji rentgeno nuotrauka „paciento“ nesužavėjo. Rentgeno spinduliai (angl. X Ray) buvo atrasti visai atsitiktinai, V. K. Rentgenui 1895 m. tyrinėjant elektros energijos kryptį. Pirmoji jų galimybes išbandė mokslininko žmona Berta, tokiu būdu įamžinusi savo kairiąją plaštaką. Tiesa, nuotrauka jos nesužavėjo. Pamačiusi ją, moteris sušuko: „Aš matau savo mirtį!“
2. Mokslininkas atsisakė patentuoti išradimą. Jei iš karto po atradimo V. K. Rentgenas būtų X spindulius užpatentavęs, jų vystymasis ir prieinamumas plačiajai visuomenei būtų buvęs labai sudėtingas. Tačiau mokslininkas norėjo, kad jo atradimu galėtų naudotis visi, todėl naujosios technologijos jis taip ir neužpatentavo. Už jo nuopelnus 1901 m. V. K. Rentgenui buvo įteikta pirmoji Nobelio premija fizikos srityje.
3. Tomas Edisonas baiminosi X-spinduliuotės žalos. Žymusis išradėjas Tomas Edisonas daugelį metų dirbo, kurdamas rentgeno spindulių lemputę. Kai jis atšaukė projektą, vienas iš jo komandos narių tęsė darbą toliau. Ilgainiui dėl didelių radiacijos dozių jam išsivystė vėžys. Po jo mirties T. Edisonas nebenorėjo turėti nieko bendro su rentgeno spinduliais ir viešai pareiškė, kad jų bijo.
4. Rentgeno spinduliai naudojami ne tik medicinoje. Dr. Harvey Cushingas aktyviai tobulino diagnostines klinikinių rentgeno technologijų galimybes. 1902 m. jis, panaudodamas technologiją, padedančią nustatyti ir pašalinti navikus, sėkmingai atliko pirmąsias smegenų chirurgines operacijas. Vėliau X spinduliai pradėti naudoti ir kitose srityse, pvz., tapyboje ir archeologijoje. Šiandien jie sėkmingai pritaikomi ir NASA kosmoso tyrinėjimuose. reklama
5. Žmonės iškart nesuprato X-spinduliuotės žalos. Atradus rentgeno spindulius, jie buvo plačiai naudojami paslaugų sektoriuje. Aparatai buvo statomi cirkuose ir karnavaluose, panaudojant juos kaip fotokabinas. Jie statyti net ir batų parduotuvėse, kur padėdavo išsirinkti kuo tikslesnį batų dydį. Tik po kurio laiko, pastebėjus X spindulių sukeliamas ligas ar net mirtį, šią technologiją liautasi naudoti taip plačiai.
6. Rentgeno spinduliais atrasta DNR struktūra. Britų mokslininkas Rosalindas Franklinas rentgeno kristalografijos būdu įamžino pirmą vaizdą, kuriame matoma žmogaus DNR struktūra. Naudojant šią technologiją, rentgeno spindulių atomai atsimuša nuo kristalo, taip sukurdami šešėlinius trimatės struktūros vaizdus.
Radiologija šiandien
Pažangiausios radiologijos technologijos šiandien leidžia kaip niekada greitai ir kokybiškai diagnozuoti pacientų būklę bei paskirti jiems patį tinkamiausią gydymą. Radiologija ypač reikšminga vykdant ankstyvąją vėžio diagnostiką, vertinant įvairias traumas ir ligas, atliekant invazines operacijas.
Radiologai pastebi, kad dauguma žmonių mano, jog radiologija apsiriboja vien tik rentgenografija. Tačiau ši medicinos sritis gerokai įvairesnė. Šiuo metu gydymo įstaigose naudojama rentgeno, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos, angiografijos, branduolinės diagnostikos, spindulinės terapijos bei ultragarso medicininė įranga.
Didelė dalis pacientų baiminasi dėl tyrimų metu patiriamos jonizuojančios spinduliuotės pavojaus sveikatai, bet radiologai pabrėžia, kad kasmet žmogus patiria apie 3,6 mSv apšvitą, kurios 80 proc. gauna iš natūralių šaltinių: vandens, maisto, atmosferos medžiagų, todėl su gydytoju priežiūra atliekamos diagnostinės procedūros didesnės žalos nekelia.
„Vaikai ir jauni žmonės yra jautresni apšvitai nei vyresnio amžiaus. Moterys patiria didesnę riziką kai kurių tyrimų metu, pavyzdžiui, tiriant krūtinės ląstą. KT sukeliama apšvitos dozė priklauso nuo tiriamos srities. Daugiausia apšvitos gaunama atliekant pilvo ar dubens (10 mSv), krūtinės ląstos (7 mSv) tyrimus“, – sako Lietuvos radiologų asociacijos viceprezidentė prof. Rymantė Gleiznienė.
Pastaraisiais metais žalingai apšvitai mažinti naudojamos ir įvairios specialios priemonės. Gamintojai kuria aparatus, kuriais gaunami puikios kokybės diagnostiniai vaizdai, žmogui patiriant mažesnę apšvitos dozę. Maža to, radiologai nuolat tobulina skenavimo protokolus.
Radiologijos tyrimai be apšvitos
Nuolat daugėja ir diagnostinių procedūrų, kurių metu jonizuojanti spinduliuotė neskleidžiama. Vienas iš tokių – magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kurią atliekant naudojamas magnetinis laukas. Dėl savo gebėjimo itin tiksliai atkurti minkštųjų audinių vaizdą MRT jau spėjo tapti vienu svarbiausių įrankių onkologijoje ir neurologijoje.
Dar prieš dešimtmetį Lietuvoje plačiai naudoti silpni, nesiekiantys 1 teslos galios, aparatai, pasižymėję prasta atkuriamo vaizdo kokybe. Su jais dirbę gydytojai radiologai, bandydami įvertinti įvairias patologijas, nuolat susidurdavo su sunkumais ar netgi turėdavo tyrimus atlikti pakartotinai. Nepaisant to, net ir šiandien pasitaiko įstaigų, kuriose vis dar tebenaudojami mažesnio nei 1 teslos galingumo ir mažo diagnostinio informatyvumo MRT aparatai.
„Siekiant technologinio progreso, Lietuva turėtų sau kelti tikslą naudoti tik optimalaus galingumo MRT aparatus ir pažangius diagnostinius tyrimus atlikti tik su didesnio nei 1 T galingumo įranga“, – sako prof. R. Gleiznienė.
