Albertas Einsteinas visai ne be reikalo tituluojamas vienu garsiausių visų laikų fizikų – jo idėjos aukštyn kojomis apvertė mūsų suvokimą apie Visatą, tapo mūsų mastymo ir kultūros kasdienybe. Tačiau nepaisant to, kad jo bendrojo reliatyvumo teorija pakeitė laiko ir erdvės suvokimą, šis Nobelio premijos laureatas yra pridaręs ir klaidų.
Albertas Einsteinas visai ne be reikalo tituluojamas vienu garsiausių visų laikų fizikų – jo idėjos aukštyn kojomis apvertė mūsų suvokimą apie Visatą, tapo mūsų mastymo ir kultūros kasdienybe. Tačiau nepaisant to, kad jo bendrojo reliatyvumo teorija pakeitė laiko ir erdvės suvokimą, šis Nobelio premijos laureatas yra pridaręs ir klaidų, rašo bigthink.com.
Bandymų ir klaidų procesas – be jokios abejonės, neatsiejama mokslo dalis: išbandai savo idėjas, o jeigu jos pasirodo klaidingos, jas pakoreguoji ir bandai dar kartą arba tiesiog ieškai kitų kelių.
Pateikiame jums tris didžiausias A. Einsteino klaidas.
1. Kosmologinė konstanta
A. Einsteinas apie šią savo idėją pats yra sakęs, kad tai yra didžiausia jo klaida. Jis kosmologinę konstantą sugalvojo ir į bendrąją reliatyvumo teoriją įtraukė norėdamas pašalinti šiokį tokį loginį konfliktą: mokslininkas buvo įsitikinęs, kad Visata yra statiška ir nekintanti, nors paties fizikinėse lygtyse ji atrodė dinamiška.
Bėdų su šia konstanta kilo tada, kai paaiškėjo, kad Visata plečiasi didėjančiu greičiu. Šiuolaikiniai mokslininkai mano, kad konstanta galimai nusako tamsiąją energiją – teorinę jėgą, kuri lemia Visatos plėtimąsi, nors esama ir tokių fizikų, kurie mano, kad reikėtų tamsiosios energijos apskritai atsisakyti bei ieškoti kitų greitėjančio plėtimosi paaiškinimų.
2. Kvantinė mechanika
A. Einsteinas buvo vienas iš esminių mokslininkų, padėjusių sukurti kvantinę mechaniką – fizikos sritį, kuri nusako subatominių dalelių elgesį. Tiesą sakant, jo 1905 m. Nobelio premiją pelnęs darbas apie fotoelektrinį efektą labai smarkiai paveikė kvantinės mechanikos raidą.
Visgi garsusis fizikas tiesiog negalėjo pakęsti kvantinės mechanikos dėl jos paslaptingų ir sunkiai įrodomų idėjų bei galutinės mokslininko išvados, kad Visata yra neapibrėžta ir netvarkinga. A. Einsteinas tikrai nebuvo Erwino Schrodingerio ir jo katino, Wernerio Heisenbergo ar Nielso Bohro idėjų šalininkas, savo knygoje „Didžiausia Einsteino klaida“ rašė mokslininko biografas Davidas Bodanisas.
3. Gravitacinės bangos
A. Einsteinas buvo teisus jų egzistavimą prognozuodamas dar 1916 metais, tačiau labai skeptiškai vertino jų atradimo galimybes ir manė, kad tai niekada nebus padaryta. Gravitacijos bangos – tai erdvėlaikio virpesiai, kuriuos sukelia milžiniški kosminiai įvykiai, tokie, kaip neutroninių žvaigždžių ar juodųjų skylių susidūrimai, supernovos.
A. Einsteinas manė, kad tokias bangas bus neįtikėtinai sunku išmatuoti ir jis netgi abejojo juodųjų skylių, kurios jas galėtų paskleisti, egzistavimu. Tiesą sakant, 1936 metais jis netgi norėjo publikuoti savo mokslinį darbą (kuris buvo atšauktas), kuriuo ketino apskritai atsisakyti savo idėjos dėl gravitacinių bangų egzistavimo.
Visgi 2015 m. mokslininkai pirmą kartą tiesiogiai užfiksavo gravitacinių bangų signalus – praėjus 100 metų po A. Einsteino prognozės. Už šį atradimą mokslininkai buvo pagerbti Nobelio fizikos apdovanojimu.
