Pirmieji žmonės į Raudonąją planetą greičiausiai vyks ne kokiame futuristiškai atrodančiame erdvėlaivyje, o tiesiog dideliame iš aliuminio pagamintame cilindro formos konteineryje, rašoma „Popular Science“. Šiandien žmonijos naudojami erdvėlaiviai yra pritaikyti gana trumpoms kelionėms iki Tarptautinės kosminės stoties (TKS).
Pirmieji žmonės į Raudonąją planetą greičiausiai vyks ne kokiame futuristiškai atrodančiame erdvėlaivyje, o tiesiog dideliame iš aliuminio pagamintame cilindro formos konteineryje, rašoma „Popular Science“.
Šiandien žmonijos naudojami erdvėlaiviai yra pritaikyti gana trumpoms kelionėms iki Tarptautinės kosminės stoties (TKS). Vidutiniškai astronautai turi iškęsti apie šešias valandas ankštoje kapsulėje – nuo raketos pakilimo iki prisijungimo prie TKS. Dauguma erdvėlaivių, kylančių į orbitą – rusų „Soyuz“, Elono Musko „SpaceX Dragon“ ar JAV kosmoso agentūros NASA „Orion“ kapsulė – yra maži ir ankšti, juose nėra atskirų tualetų ar miegamųjų zonų.
Dryžiai Marse, kuriuos suformavo tekantis vanduo, 2015 m.
NASA / JPL / Arizona state university
Nauja užduotis – sukurti patogų erdvėlaivį
Tokios kosminės „baidarės“ visiškai netinka devynių mėnesių trukmės kelionei iki Marso. Todėl NASA iškėlė tikslą šešioms privačioms bendrovėms – „Bigelow Aerospace“, „Boeing“, „Lockheed Martin“, „Sierra Nevada“, „Orbital ATK“ bei „NanoRacks“ – sukurti tolimoms kelionėms pritaikyto erdvėlaivio dizainą.
Kalbant metaforiškai, tai būtų jau nebe valtis ar baidarė, o tikras laivas. Na, ar bent kažkas panašaus. Viena iš kompanijų, apsiėmusių sukurti NASA prašomą prototipą, yra „Lockheed Martin“.
Neseniai bendrovė pranešė apie savo sprendimą – Kenedžio kosminiame centre Floridoje pastatyti realių gabaritų tokio erdvėlaivio prototipą. Tai bus svarbus žingsnis įgyvendinant NASA projektą „Deep Space Gateway“, kurio tikslas – Mėnulio orbitoje pastatyti kosminį „uostą“, kuriame astronautai turėtų praleisti vienus metus. JAV kosmoso agentūra tikisi, kad šis objektas pradės veikti ateinančio dešimtmečio viduryje – šis „kosminis uostas“ padės rinkti informaciją apie tai, kuo reikia pasirūpinti, norint siųsti žmones į tolimesnes Saulės sistemos vietas, pavyzdžiui, Marsą.
Žinoma, „Lockheed Martin“ kuriamas prototipas nepakils į kosmosą, tačiau leis bendrovės inžinieriams patogiau ir greičiau keisti bei tobulinti erdvėlaivio dizainą.
Pasak bendrovės atstovo Billo Pratto, realaus dydžio erdvėlaivio modelis leis sukurti ir išbandyti būtiniausius astronautų gyvybei išsaugoti ir bent minimaliam jų komfortui užtikrinti reikalingus modulius. Kaip pagrindas šiam prototipui buvo pasirinktas krovininis konteineris, kurį į TKS skraidindavo „Shuttle“ erdvėlaivis. Iš išorės šis konteineris pateisina savo pavadinimą – tai tiesiog cilindro formos, 6,4 metro ilgio ir 4,6 metro skersmens metalinė „bačka“.
Vidinė kosminio laivo erdvė
Konteinerio viduje bus įrengta gyvenamoji erdvė su robotinėmis „dirbtuvėlėmis“ astronautų darbui, treniruoklių zona, maisto ir vandens saugykla bei tualetai.
„Visi dalykai būtini gyventi ir jaustis laimingiems kosmose. Namuose net nesusimąstome dėl dalykų, kurie atrodo akivaizdūs, tačiau už žemosios Žemės orbitos ribų net ir toks paprastas veiksmas, kaip skambutis šeimos nariams, tampa daug sudėtingesnis“, – „Lockheed Martin“ pranešime teigia B. Prattas.
Prototipui kurti pasirinktas 2001-aisiais pagamintas konteineris „Donatello“ – vienas iš trijų tokių objektų, pagamintų dešimtajame XX a. dešimtmetyje. Šie konteineriai buvo naudojami lyg sunkvežimio priekabos, kurias, prikimštas įvairios įrangos, iki TKS tempdavo kosminis „vilkikas“ – „Shuttle“ erdvėlaivis. Iš viso buvo pagaminti trys tokie konteineriai – „Leonardo“, „Raffaello“ ir „Donatello“, tačiau pastarasis taip niekada ir nepakilo į kosmosą.
„Lockheed Martin“ ruošiasi per artimiausius 18 mėnesių atnaujinti ir įrengti „Donatello“ – vėliau šis prototipas bus perduotas NASA. Jis taps pagrindu, kuriuo remdamiesi JAV kosmoso agentūros mokslininkai ir inžinieriai kurs galutinį erdvėlaivį „Deep Space Gateway“. Tada jį į Mėnulio orbitą turės nugabenti tam pritaikytas ir šiuo metu NASA kuriamas bei testuojamas „Orion“ erdvėlaivis.
Pirmas „Orion“ skrydis, kai jo viduje į Žemės orbitą kils ir astronautai, numatytas po 2021-ųjų, tad „Deep Space Gateway“ iki Mėnulio orbitos keliaus geriausiu atveju dar po dvejų metų. Jei viskas eisis sklandžiai, NASA tikisi, kad apie 2030-uosius kelionė į Marsą taps realybe.
