Tarptautinė kosmoso stotis jau netrukus galės pasigirti turinti nedidelę laboratoriją, kur bus sukurtos ypatingos šalčio sąlygos – savaime suprantama, jeigu viskas vyks pagal mokslininkų sumanytą planą.
Tarptautinė kosmoso stotis jau netrukus galės pasigirti turinti nedidelę laboratoriją, kur bus sukurtos ypatingos šalčio sąlygos – savaime suprantama, jeigu viskas vyks pagal mokslininkų sumanytą planą.
Rugpjūtį NASA planuoja Tarptautinėje kosmoso stotyje pradėti eksperimentą, kurio metu ketina šaldyti atomus vos vienos milijardinės laipsnio virš absoliučiojo nulio temperatūroje – tai daugiau nei vieną milijoną kartų šalčiau nei kosmoso gilumoje, teigia agentūros atstovai, skelbia space.com. Eksperimentas bus vykdomas savotiškame nešiojamo šaldiklio dydžio inkubatoriuje, vadiname Šaltųjų atomų laboratorija (angl. Cold Atom Laboratory (CAL)).
Šią laboratoriją sudaro lazeriai, vakuumo kambarys ir elektromagnetinis „peilis“. Jie lėtins dujų daleles tol, kol jos taps praktiškai nejudrios. Prisiminkite, kad temperatūra tėra būdas išmatuoti, kaip greitai juda atomai ir molekulės.
Dulkių debesis / © Stopkadras
Jeigu šis eksperimentas pavyks, CAL gali padėti įminti vieną iš svarbiausių ir sudėtingiausių Visatos paslapčių, teigia projekto lyderiai. „Šių atomų tyrinėjimai tokioje temperatūroje gali kardinaliai pakeisti tai, kaip mes suvokiame materiją ir fundamentalią gravitacijos prigimtį. Eksperimentai, kuriuos atliksime „Cold Atom Lab“, suteiks mums daug naujų žinių apie gravitaciją ir tamsiąją energiją – vieną iš pačių svarbiausių ir visur persismelkiančių jėgų Visatoje“, – teigia NASA „Jet Propulsion Laboratory“ CAL projekto vadovas Robertas Thompsonas.
Bandymai Žemėje sukurti Bose-Einsteino kondensatą kol kas buvo sėkmingi tik iš dalies. Viskas, kas yra Žemėje, yra pavaldu gravitacijos jėgai, visi atomai ir molekulės juda prie Žemės. Tai reiškia, kad pokyčiai gali būti pastebimi tik sekundės dalį. Kosmose viskas kitaip – ten esanti Tarptautinė kosmoso stotis yra nuolatinėje laisvojo kritimo būsenoje, tad CAL tokius pokyčius gali sulaikyti nuo 5 iki 10 sekundžių, tvirtina NASA atstovai.
Ateityje tobulesnės CAL versijos leis pasiekti ir šimtų sekundžių laiko limitą – jeigu tik technologijos progresuos kaip tikimasi, pridūrė pareigūnai. Mokslininkai viliasi, kad stebėjimai CAL prisidės prie net kelių technologijų progreso. Šiuo atveju galima kalbėti apie kvantinius kompiuterius, atominius laikrodžius erdvėlaivių navigacijai ir įvairių rūšių jutiklius – įskaitant ir tuos, kurie galėtų padėti aptinkant juodąją energiją. Remiantis dabartiniu Visatos modeliu, mes galime matyti vos 5 proc. Likę procentai skyla į dvi dalis – 27 proc. sudaro tamsioji medžiaga ir 68 proc. sudaro tamsioji energija.
„Tai reiškia, kad, net ir turint visas dabartines technologijas, mes vis dar esame akli net 95 proc. Visatos. Kaip Galilėjaus pirmojo teleskopo naujas lęšis, šie itin jautrūs šaltieji atomai CAL laboratorijoje gali padėti įminti labai daug paslapčių, atsakymai į kurias slypi už tradicinės fizikos ribų“, – sako vienas iš CAL projekto vadovų Kamalis Oudrhiri.
CAL laboratorijos skrydis į Tarptautinę kosmoso stotį numatytas 2017 metų rugpjūtį, ją ten turėtų nugabenti „SpaceX“ krovinėje kapsulėje „Dragon“. Šiuo metu Floridoje kaip tik vyksta baigiamieji bandymai.
