Saulės sistema yra keista vieta su savo tolimomis planetomis, keistais palydovais ir dar keistesniais reiškiniais, kurie yra sunkiai paaiškinami.
Kai kurie Saulės sistemos kūnai yra pasvirę, kenčia nuo audrų ar ugnikalnių išsiveržimų savo palydovuose, ir tai net pavyksta užfiksuoti, rašo space.com. Be to, verta žinoti, kad ne Žemėje yra atrastas didžiausias Saulės sistemoje ugnikalnis, ne Mėnulis yra aktyviausias palydovas ir ne Žemėje siaučia stipriausi vėjai.
Saulės sistema yra keista vieta su savo tolimomis planetomis, keistais palydovais ir dar keistesniais reiškiniais, kurie yra sunkiai paaiškinami.
Kai kurie Saulės sistemos kūnai yra pasvirę, kenčia nuo audrų ar ugnikalnių išsiveržimų savo palydovuose, ir tai net pavyksta užfiksuoti, rašo space.com. Be to, verta žinoti, kad ne Žemėje yra atrastas didžiausias Saulės sistemoje ugnikalnis, ne Mėnulis yra aktyviausias palydovas ir ne Žemėje siaučia stipriausi vėjai. Įdomiausia, kad didžiajai daliai šių išskirtinumų mokslininkai dar nerado paaiškinimų, tad kviečiame su jais susipažinti.
Uranas yra pasviręs ant šono
Iš pažiūros Uranas yra neišraiškingas mėlynas kamuolys. Tačiau iš tiesų šis dujų milžinas turi ne vieną keistenybę. Pirma, ši planeta sukasi aplink savo ašį pasvirusi ant šono, ir mokslininkai dar nežino, kodėl taip yra. Labiausiai tikėtinas paaiškinimas, jog tokį didelį Urano posvyrį nulėmė seniai praeityje įvykęs susidūrimas su vienu ar keliais maždaug penkių Žemės masių kūnais.
Uranas taip pat turi kelis praretėjusius žiedus. Šis faktas buvo patvirtintas 1977 metas, kai planeta praskriejo pro vieną žvaigždę ir žvelgiant iš Žemės perspektyvos ją uždengė. Žvaigždės mirgėjimą stebėję mokslininkai pamatė, kad šviesą blokuoja ne tik planetą, bet ir jos žiedai. O visai neseniai astronomai pastebėjo, kad Urano atmosferoje vyksta audros.
Jupiterio palydove Io vykta ugnikalnių išsiveržimai
Tiems iš mūsų, kurie yra pripratę prie gana nejudraus Žemės palydovo, Jupiterio palydovo Io kraštovaizdis gali pasirodyti tikrai chaotiškas ir kupinas staigmenų. Šiame palydove vyksta šimtai ugnikalnių išsiveržimų, ir jis yra laikomas aktyviausiu Saulės sistemos planetos palydovu: kai kurių jo ugnikalnių sukeliamas dūmų pliūpsnis siekia iki 250 mylių.
Kai kuriems erdvėlaiviams pavyko užfiksuoti tokį reiškinį. Link Plutono skridęs „New Horizons“ užfiksavo vieną tokį pliūpsnį 2007 metais. Io ugnikalnių išsiveržimus sukelia didžiulė traukos jėga, veikiantį šį palydovą, esantį Jupiterio gravitaciniame šulinyje. Palydovo vidus įsitempia ir atsipalaiduoja jam artėjant ir tolstant nuo planetos. Dėl to susidaro pakankamai energijos tokiai vulkaninei veiklai. Mokslininkai vis dar siekia išsiaiškinti, kaip karštis plinta Io palydovo vidumi, nors sunku nuspėti, kur yra ugnikalniai naudojant vien tik mokslinio modeliavimo metodą.
Marsas turi didžiausią ugnikalnį, apie kurį mes žinome
Nors dabar Marsas atrodo ramus, žinoma, kad praeityje kažkas paskatino formuotis ir išsiveržti milžiniškus ugnikalnius. Tarp jų minimas ir Olimpo kalnu vadinamas ugnikalnis, kuris yra didžiausias kada nors Saulės sistemoje atrastas ugnikalnis. Jo skersmuo siekia 602 kilometrus ir savo dydžiu jis prilygtų JAV Arizonos valstijai. Šis ugnikalnis taip pat yra 25 kilometrų aukščio – trigubai aukštesnis už Everestą, kuris yra aukščiausias kalnas Žemėje. Ugnikalniai Marse gali augti iki tokio įspūdingo dydžio dėl gerokai silpnesnės traukos jėgos nei Žemėje. Tačiau iki šiol nežinoma, kaip iš pat pradžių atsirado šie ugnikalniai. Vyksta diskusija, ar Marse yra tektoninių plokščių sistema, ir ar ji yra aktyvi.
Veneroje siaučia supergalingi vėjai
Venera yra siaubinga planeta, kurioje yra itin aukšta temperatūra, o jos paviršiuje yra didžiulis slėgis. 10 Tarybų Sąjungos itin apsaugotų erdvėlaivių šios planetos paviršiuje išbuvo tik kelias minutes po to, kai ten nusileido aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tačiau keista aplinka yra ir virš šios planetos paviršiaus. Mokslininkai atrado, kad čia vėjas pučia 50 kartų greičiau nei sukasi pati planeta. Bepilotis erdvėlaivis „Venus Express“, buvęs Veneros orbitoje nuo 2006 iki 2014 metų, fiksavo vėjus ilgą laiką ir nustatė jų periodinius pokyčius. Jis taip pat nustatė, kad uraganiniai vėjai laikui bėgant stiprėja.
Ledas yra visur
Anksčiau manyta, kad ledas yra kosmose retai pasitaikanti medžiaga. Tačiau dabar žinoma, kad jo tiesiog nebuvo ieškoma tinkamose vietose. Iš tiesų ledo yra pilna visoje Saulės sistemoje. Pavyzdžiui, ledas yra dažna kometų ir asteroidų sudėtinė dalis. Jo yra ir Merkurijaus krateriuose ir net pačiame Mėnulyje, nors nežinoma, ar jo ten yra pakankamai, kad išlaikytų ištisas kolonijas. Ledo tai pat ir Marso ašigaliuose. Ledo yra net ir mažesniuose Saulės sistemos kūnuose, tokiuose kaip Jupiterio palydovė Europa, Saturno palydovė Enceladus ir net nykštukinėje planetoje Cerera.
