Mažiau nei po sekundės nuo pirmojo tiesioginio gravitacinių bangų užfiksavimo 2015 rugsėjo 14 d., iš to paties regiono atsklidusį labai trumpą, silpną signalą užregistravo NASA „Fermi“ teleskopas.
Mažiau nei po sekundės nuo pirmojo tiesioginio gravitacinių bangų užfiksavimo 2015 rugsėjo 14 d., iš to paties regiono atsklidusį labai trumpą, silpną signalą užregistravo NASA „Fermi“ teleskopas.
Buvo užfiksuotos iš juodųjų bedugnių susiliejimo vietos sklindančios didelės energijos šviesos dalelės – γ (gama) spinduliai, ir šis atradimas ne tik padės mokslininkams nustatyti tikslų gravitacinių bangų šaltinį – jei stebėjimai pasitvirtins, jie turės didžiulę įtaką mūsų supratimui apie mūsų visatą valdančią fundamentalią fiziką.
„Iš JB susiliejimo kilę γ spinduliai būtų labai svarbus atradimas, kadangi manoma, kad JB susilieja „švariai“, neskleisdamos jokios šviesos“, – paaiškina NASA.
Pradžiai, štai ką žinome. Rugsėjo 14 dieną, Lazerinio interferometro gravitacinių bangų observatorijos (Laser Interferometer Gravitational-Wave Observatory – LIGO) padaliniai Vašingtone ir Luizianoje užfiksavo pirmuosius tiesioginius pėdsakus Einšteino numatytų gravitacinių bangų, kilusius, susiliejant dviems JB (vadinamosioms dvinarėms JB) maždaug prieš 1,3 milijardus metų.
Šis atradimas buvo svarbus dėl dviejų priežasčių:
„Šis įvykis – kuris jau pats savaime svarbus, kadangi niekam anksčiau nėra pavykę aptikti dvinarių JB susiliejimo – buvo toks galingas, kad smarkiai iškreipė erdvėlaikio audinį, sukurdamas per visatą išplitusius jo raibulius… galiausiai pasiekusius mus.“
Dabar NASA tyrėjai paskelbė, kad rugsėjo 14 dieną jie užfiksavo ir kai ką keisto – labai silpną gama spindulių žybsnį po mažiau nei pusės sekundės nuo gravitacinių bangų, ir tame pačiame kosmoso regione.
Sutapimas? Šio varianto kol kas atmesti negalime, bet NASA sako, kad yra 0,2 % tikimybė, kad šie du įvykiai atsitiktinai nutiko toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu.
Mažiausiai, ką suteiks šis atradimas – kurį užfiksavo Gamma-ray Burst Monitor (GBM) NASA Fermi gama spindulių kosminiu teleskopu – padės mokslininkams tiksliai nustatyti, kur šis dviejų JB susiliejimas prieš 1,3 mlrd metų įvyko.
Kaip aiškina NASA:
„Kol kas gravitacinių bangų observatorijų teikiamas vaizdas gan neryškus. Po rugsėjo įvykio, pagal datą pavadinto GW150914, LIGO mokslininkai tegalėjo nustatyti, kad šaltinis yra maždaug 600 kvadratinių laipsnių dangaus plote, ką būtų galima palyginti su JAV užimamu kampiniu plotu ant Žemės planetos.
Tariant, kad GBM žybsnis susijęs su šiuo įvykiu, GBM lokalizacija ir Fermi Žemės vaizdas galėtų padėti sumažinti LIGO paieškos lauką maždaug dviem trečdaliais, iki 200 kvadratinių laipsnių.“
Bet faktas, kad šviesa atrodo išspinduliuota iš juodųjų bedugnių susiliejimo, taip pat gali priversti iš esmės permąstyti vieną iš audringiausių ir energingiausių įvykių žinomoje visatoje.
Kodėl? Na, norint sukurti šviesą, reikia dujų, o šalia dviejų netrukus susiliesiančių juodųjų bedugnių dujų būti neturėtų, nes jas turėjo susiurbti kuri nors JB dar gerokai iki susiliejimo.
Yra dvi galimybės. Pirmoji – gama spindulių žybsnis išties buvo sutapimas ir neturi nieko bendra su GW150914 JB susiliejimu, sukūrusiu rugsėjo 14 gravitacines bangas. Antroji – susiliedamos JB gali generuoti gama spindulius, ir tai reiškia, kad teks pergalvoti dėsnius, apibrėžiančius, ką JB gali praryti ir kada.
„Tai labai viliojantis atradimas ir menkai tikėtina, kad tai melagingas pavojus, bet prieš pradėdami perrašyti vadovėlius, turime išvysti daugiau žybsnių, susijusių su gravitacinėmis bangomis iš JB susiliejimų“, – Phys.org sakė viena iš GBM komandos narių, Valerie Connaughton.
Reikės daugiau duomenų, norint išsiaiškinti, kuris iš šių variantų tikrasis, bet juodosios bedugnės traukai atsispiriančios dujų dalelės būtų išties pribloškiama naujiena.
Rezultatai publikuoti „The Astrophysical Journal“.
