Pro Plutoną liepos viduryje praskriejęs NASA zondas „New Horizons“ į Žemę atsiuntė kol kas geriausios kokybės spalvotų didelės raiškos didžiausio Plutono palydovo Charono nuotraukų – o šios nuotraukos byloja apie labai sudėtingą ir neramią praeitį, rašoma NASA pranešime.
Pro Plutoną liepos viduryje praskriejęs NASA zondas „New Horizons“ į Žemę atsiuntė kol kas geriausios kokybės spalvotų didelės raiškos didžiausio Plutono palydovo Charono nuotraukų – o šios nuotraukos byloja apie labai sudėtingą ir neramią praeitį, rašoma NASA pranešime.
Už Plutoną perpus mažesnio skersmens Charonas yra pats didžiausias palydovas Saulės sistemoje, jeigu skaičiuotume santykinį palydovo ir jo lydimos planetos (šiuo atveju – nykštukinės planetos) dydį.
Plutono palydovas Charonas visu gražumu © NASA nuotr.
Daugelis su „New Horizons“ prognozavo, kad Charonas bus nuobodus, monotoniškas, krateriais išbertas pasaulis. Bet iš tikrųjų tai yra pasaulis, kurį vagoja kalnai, tarpekliai, nuošliaužos, įvairiausios paviršiaus spalvų variacijos ir kiti įdomūs dalykai. Manėme, kad tikimybė pamatyti tokius įdomius paviršiaus bruožus tokio tolimo pasaulio palydove, pačiame Saulės sistemos pakraštyje, yra menka, bet negaliu nesižavėti tuo, ką pamatėme“, – sakė „New Horizons“ Geologijos, geofizikos ir vaizdinimo (GGI) grupės mokslininkas Rossas Beyeris, dirbantis NASA Ames tyrimų centre.
Plutono palydovas Charonas © NASA nuotr.
„New Horizons“, pro Plutoną praskriejusio liepos 14 dieną, užfiksuotose ir į Žemę rugsėjo 21 d. persiųstose didelės raiškos į Plutoną atgręžtos Charono pusės nuotraukose matoma, kad kiek šiauriau palydovo pusiaujo driekiasi įtrūkimų ir tarpeklių grandinė. Ši milžiniška tarpeklių sistema yra daugiau nei 1600 kilometrų ilgio – ji juosia visą matomą Charono pusę ir tikriausiai bent dalį nematomos. Savo ilgiu ši tarpeklių sistema ne mažiau nei 4 kartus viršija Grand Kanjono ilgį, o tarpeklių gylis vietomis yra net dukart didesnis nei Žemėje. Toks Charono randas reiškia, kad kažkada jo praeityje įvyko titaniško masto geologinis įvykis. „Tarsi būtų perskelta visa Charono pluta. Vertinant santykinai pagal Charono dydį, ši paviršiaus savybė yra ne mažesnė, nei Marso Marinerio slėnis“, – sakė kitas GGI grpės mokslininkas, Johnas Spenceris.
Plutonas ir jo palydovas Charonas © NASA nuotr.
Piečiau Charono tarpeklių plyti lygumos, neformaliai pavadintos Vulkano lyguma. Joje didelių kraterių mažiau nei šiaurinėje palydovo dalyje. Tai rodo, kad lyguma yra gerokai jaunesnė. Lygumos lygumas ir pakraščiai yra aiškūs ženklai, kad šis paviršius susidarė gana neseniai. Viena iš mokslininkų numatomų tokio skirtingų pusrutulių paviršiaus amžių skirtumo priežasčių – šaltasis vulkaninis aktyvumas, kriovulkanizmas. „Mokslininkai svarsto galimybę, kad kažkadaise galėjo užšalti popaviršinis vandens vandenynas, o pasikeitus tūriui Charono paviršius pratrūko, o į paviršių prasiveržė skysto vandens pagrindo lava“, – sakė Hjūstono Mėnulių ir planetų instituto mokslininkas Paulas Schenkas.
Ateityje „New Horizons“ į Žemę atsiųs ir dar didesnės raiškos Charono nuotraukų bei informacijos apie geologinę palydovo sudėtį – duomenų siuntimas užtruks ištisus metus. „Prognozuoju, kad Charono pasakojimas bus dar įdomesnis“, belaukdamas naujų duomenų sakė Johnso Hopkinso universiteto Taikomosios fizikos laboratorijos mokslininkas Jalaw Weaveris, taip pat priklausantis „New Horizons“ mokslininkų grupei.
