NASA kosminė agentūra kol kas turi užsibrėžusi du didžiausius tikslus. Vienas jų – kosminė misija į Marsą; antrasis – išsiųsti kosminį zondą į Jupiterio mažiausią palydovą Europą.
Kosmoso agentūra antradienį atskleidė keletą detalių apie pastarąją misiją. 
NASA kosminė agentūra kol kas turi užsibrėžusi du didžiausius tikslus. Vienas jų – kosminė misija į Marsą; antrasis – išsiųsti kosminį zondą į Jupiterio mažiausią palydovą Europą.
Kosmoso agentūra antradienį atskleidė keletą detalių apie pastarąją misiją. Didžiausias dėmesys buvo skirtas itin moderniems technologiniams sprendimams, kurie bus išsiųsti į Europą tirti jos ledinio paviršiaus.
Patys NASA mokslininkai viliasi, kad ši kosminė misija padės surinkti kuo daugiau naujų duomenų apie Europą ir sąlygas šiame Jupiterio palydove užsimegzti ar egzistuoti gyvybei.
Dar praėjusiais metais NASA pakvietė mokslininkus pateikti pasiūlymus dėl instrumentų, kurių gali prireikti Europos tyrinėjimams.
Instrumentai
Plazminį instrumentą magnetiniams garsams: šis instrumentas gali padėti atskleisti Europą gaubiančio ledo sluoksnio storį ir po juo galimai slypinčių vandenynų gylį. Taip pat ištirti, kokia yra druskos koncentracija minėtuose vandenynuose.
Magnetometras: šis instrumentas bus skirtas išmatuoti Europos magnetinį lauką.
Žemėlapio vaizdų spektrometras: naudodama infraraudonuosius jutiklius, NASA galės ištirti, kokios medžiagos yra susimaišiusios su Europos ledu ir vandeniu.
Europos vaizdavimo sistema: tai kamerų komplektas, kuris fiksuos ypač aukštos kokybės Europos vaizdus. Šios kameros apima plataus spektro spalvotas kameras, kurios gali užfiksuoti itin didžiulius Europos paviršiaus plotus. NASA tikisi, kad su šių kamerų komplektu pavyks užfiksuoti iki 90 procentų Europos paviršiaus.
Radaras „Ocean to Near-surface“: skambus pavadinimas, tačiau iš esmės tai elementarus radaras, skirtas skenuoti Europos ledo struktūrą ir išsiaiškinti, kaip per daugybę metų keitėsi jos susidarymas.
Terminės emisijos vaizdavimo sistema: jei Europos paviršiuje vyksta kokie nors procesai, natūralu, kad jie turėtų apimti ir šilumos išsiskyrimą. Pačios Europos paviršius yra maždaug minus 160 laipsnių pagal Celsijų, todėl specialūs jutikliai ieškos karštųjų taškų, kurie gali skirtis „net“ keliais laipsniais.
Masės spektrometras: šis įrenginys matuos dujų emisiją palydovo paviršiuje.
Paviršiaus dulkių jutiklis: juo bus pagaunamos ir analizuojamos itin mažos akmens ir ledo dalelytės.
Ultravioletinis spektrografas: šiuo įrenginiu bus siekiama ieškoti kažkada egzistavusio vandens pėdsakų Europos paviršiuje.
„Tai milžiniškas žingsnis Europos oazių paieškoje, kuris gali padėti aptikti gyvybei tinkamą aplinką“, – kalbėjo Curtas Nieburas, Europos programos mokslininkas iš NASA būstinės Vašingtone.
