Kartais susiduriama su situacijomis, kuriose praverstų dar viena pora rankų. Masačusetso technologijos instituto informacinių sistemų ir technologijų laboratorijos mokslininkai ruošiasi šį norą paversti realybe. Vadovaujant profesoriui Gariui Asadui, jie sukūrė du papildomų robotizuotų galūnių variantus. 
Kartais susiduriama su situacijomis, kuriose praverstų dar viena pora rankų. Masačusetso technologijos instituto informacinių sistemų ir technologijų laboratorijos mokslininkai ruošiasi šį norą paversti realybe. Vadovaujant profesoriui Gariui Asadui, jie sukūrė du papildomų robotizuotų galūnių variantus. Papildomų rankų prototipas buvo pristatytas Honkonge tarptautinėje robotizacijos ir automatizacijos konferencijoje (ICRA).
Papildomas galūnes galima naudoti dviem būdais – tvirtinti prie pečių ir liemens. Robotinių rankų tikslas – suteikti žmogui galimybę atlikti sunkius ir monotoniškus darbus. Tuo pačiu metu papildomos rankos padeda sumažinti žmogaus organizmo krūvį. Priešingai nei egzoskeletai, papildomos robotizuotos galūnės suteikia žmogui daugiau judesių laisvės ir yra gerokai paprastesnės. Egzoskeletų sandara yra gana sudėtinga ir vis dar tebevyksta daug eksperimentų bei jų bandymų.
Papildomos robotizuotos galūnės, tvirtinamos ant pečių, padeda tais atvejais, kai žmogui reikia ką nors pernešti arba palaikyti kokį daiktą aukščiau žmogaus galvos. Kiekviena iš papildomų roborankų juda penkiose ašyse ir turi keičiamą gniaužtų rinkinį. Bendras sistemos svoris neviršija 4,5 kilogramų.
Robotinės rankos valdomos gan paprastai. Trijų daviklių dėka, kurių du pritvirtinti prie „nešėjo“ riešų ir vienas – prie valdomo modulio pagrindo, roborankos stebi aplinka, gauna visą reikalingą informaciją ir nustato papildomų rankų judesių režimą.
Daviklių, giroskopų ir akselerometrų sistemos dėka papildomos rankos adekvačiai reaguoja į „nešėjo“ judesius. Pagrindinį papildomų galūnių elgesį mokslininkai kaip tik dabar bando pritaikyti eksperimentiniams prietaisams. Gautus rezultatus jie panaudos robotizuotų galūnių „intelekto“ kūrimui. Pasak vieno iš projekto dalyvių Baldin Llorens-Bonill’os, patobulinus elgesio algoritmus, roborankas bus galima panaudoti kaip žmogaus kūno tęstinumą.
Pritvirtinus papildomas robotizuotas rankas prie žmogaus liemens, jos veikia pagal tą patį algoritmą, tačiau kitoje plotmėje. Jos padeda palaikyti įvairius objektus, pavyzdžiui, atidaryti duris, palaikyti įrankį arba apsaugoti darbininką nuo kritimo.
Papildomos robotizuotos galūnės, anot autorių, užpildys tą erdvę, kurioje kol kas robotų naudoti negalima, o žmogaus darbas neproduktyvus. Būtent darbininkas su papildomomis rankomis galės išspręsti bent dalį šios problemos.
Jau dabar šiais eksperimentiniais prietaisais susidomėjo korporacija „Boeing“ ir finansuoja didžiąją projekto dalį. Ji tikisi įsigyti patikimą instrumentą, kuris padės optimizuoti lėktuvų surinkimo procesą.
