Mokslininkai iš „Thomson Reuters Intellectual Property & Science“ atrinko dešimt ryškiausių technologinių tendencijų, kurios šiandien tik užgimsta, tačiau po dešimties metų bus tapusios neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi.
Mokslininkai iš „Thomson Reuters Intellectual Property & Science“ atrinko dešimt ryškiausių technologinių tendencijų, kurios šiandien tik užgimsta, tačiau po dešimties metų bus tapusios neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi.
Internetas, žmogaus nusileidimas Mėnulyje, atominė bomba – visi šie pasaulį pakeitę išradimai buvo išpranašauti dešimtmečiais anksčiau. Markas Tvenas 1989-aisiais rašė apie pasaulinį informacinį tinklą, nors tuo metu net telefono aparatai buvo vis dar retenybė. Žiulis Vernas parašė fantastinį romaną apie besvorius astronautus Mėnulyje, o H.G.Wellsas viename savo romanų vaizdavo atomines bombas.
Tad nekeista, kad šiandien – technologijų ir informacijos amžiuje, ateities prognozes kuria ne tik rašytojai fantastai, bet ir rimti mokslininkai.
Štai „Thomson Reuters“ analitikai surinko ir išanalizavo didžiulį kiekį informacijos: kas į ką investuoja, kas kokius tyrimus atlieka ir kas kokias technologijas patentuoja. Pagal šiuos duomenis jie paruošė prognozę, kur išskyrė dešimt inovacijų, kurios 2025-aisiais bus tapusios mūsų kasdienybe.
1. Mažės vyresnio amžiaus žmonių, sergančių silpnaprotystė, Alzheimerio, Parkinsono bei kitomis neurodegeneracinėmis ligomis. Priežastis – pasiekimai genetikoje leis anksčiau nustatyti potencialius ligonius, be to, bus žinomos chromosomos, sukeliančios šias ligas, kas paspartins gydymo būtų kūrimą.
2. Saulės energija jau nebebus aplinkosaugos entuziastų energijos šaltiniu. Ši energija bus viena svarbiausių ir ją naudosime tiek elektrai gaminti, tiek pastatų ir vandens šildymui bei pramonei. Šiuo metu vyksta intensyvūs tyrimai, kurių metu kuriamos naujos ir pigesnės medžiagos bei mechanizmai saulės energijai surinkti ir saugoti.
3. Bus surasti genetiniai metodai užkirsti kelią pirmo tipo diabetui. Jau šiuo metu mokslininkai pradeda geriau suprasti, kurie genai yra atsakingi už šią ligą, tad žmogaus genomo inžinerija po dešimties metų bus pakankamai pažengusi. Tuo pačiu turėsime problemų, nes kai kurios korporacijos bus patentavusios tam tikras DNR sekas – teisiniai patentiniai ginčai persikels į gamtos teritoriją.
4. Maisto deficitas ir maisto kainų svyravimai nebeegzistuos, nes genetiškai modifikuoti maistiniai augalai galės augti greitai specialiuose šiltnamiuose. Jie augs kiaurą parą, nes bus apšviečiami jiems pačia tinkamiausia šviesa, be to, dauguma šių augalų bus visiškai atsparūs ligoms.
5. Po dešimties metų elektra bus varomi ne tik automobiliai, bet ir lėktuvai. Jų korpusai bus pagaminti iš šiandien dar tik kuriamų ypač lengvų ir patvarių medžiagų, tad jais galima bus nukakti didesnius atstumus. Juose montuojami akumuliatoriai bus daug talpesni – tą pranašauja dabartiniai ličio jonų baterijų tyrimai, be to, nanomedžiagos padės sukurti dar ištvermingesnes kuro celes bei saugias saugyklas vandeniliniams varikliams. Kompaktiški elektriniai lėktuvai taps įprasta transporto priemone – kaip šiandien laikome egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti, taip po dešimties metų tai darysime, tik jau piloto licencijai gauti.
6. Pasauliniame tinkle susijungę daiktai keliskart viršys internete susijungusių žmonių skaičių. Skaitmeninis pasaulis bus persunkęs tiek žmones, tiek daiktus. Išmanūs bus ne tik telefonai, bet ir automobiliai, namai bei buitiniai prietaisai.
7. Pagaliau atsikratysime iš naftos gaminamo plastiko – jo vietą užims natūraliai suyranti ir nekenksminga celiuliozė. Ši pseudo-plastiko rūšis bus gaminama iš įvairių planetoje augančių augalų.
8. Vėžio gydymo metodai turės mažiau toksišką šalutinį poveikį, nes medikai bus suradę labiau preciziškus metodus vaistų transportui tik į tas ląsteles, kurios yra pažeistos ligos. Tam bus naudojami paties organizmo antikūniai, ta linkme jau dabar judame vis geriau suprasdami natūralius imuninės sistemos mechanizmus.
9. 2025-aisiais bus sudaromi visų gimusių kūdikių DNR žemėlapiai ir gydytojai žinos, ką daryti su ta informacija. Medikai žinos nuo pat mažų dienų, kokiomis ligomis galime susirgti bei kokie vaistai mums yra veiksmingiausi. Kiekvieno žmogaus DNR žemėlapis padės individualiai koreguoti gyvenimo stilių ir gydymo būdus, kad gyventume sveikiau ir ilgiau.
10. Kvantinė teleportacija bus geriau suprasta ir nors žmonių dar neteleportuosime, tačiau informaciją galėsime perkelti. Be to, šiuo metu vykstantys ypač intensyvūs Higso bozono tyrimai bus davę savų vaisių ir čia net nedrąsu spėti, kokie proveržiai lauks dar už dešimties metų.
