Į stratosferines aukštumas kildavęs tarybinis lėktuvas „Miasiščev M-55“ „Geofizika“ NATO buvo vadinamas „Mystic-B“. Orlaivis kildavo ypač aukštai. Oficialiai buvo deklaruojama, kad juo atliekami geofiziniai tyrinėjimai. O kalbant paprasčiau, šis plieno paukštis – aukštuminis žvalgybinis lėktuvas.
Į stratosferines aukštumas kildavęs tarybinis lėktuvas „Miasiščev M-55“ „Geofizika“ NATO buvo vadinamas „Mystic-B“. Orlaivis kildavo ypač aukštai. Oficialiai buvo deklaruojama, kad juo atliekami geofiziniai tyrinėjimai.
Sovietinis stratosferinis lėktuvas M-55 – „Virgin“ erdvėlaivių prototipas
O kalbant paprasčiau, šis plieno paukštis – aukštuminis žvalgybinis lėktuvas.
Projektuoti šis lėktuvas buvo pradėtas septintojo dešimtmečio pabaigoje. Projekto tikslas – eliminuoti aukštuminius žvalgybinius priešiškų valstybių aerostatus. Pastaruosius reguliariai leisdavo amerikiečių specialiosios tarnybos. Kartais stratosferiniai aerostatai į TSRS teritorijas įskrisdavo labai toli.
Dėl įvairių priežasčių, pirmojo M-55 lėktuvo teko laukti iki devintojo dešimtmečio. Bandomasis modelis buvo pavadintas M-17 „Stratosfera“. Į orą jis pirmąkart pakilo 1982 m. gegužės 26 d.
Deja, šaukštai, galima sakyti, jau buvo po pietų: tuo metu šnipinėjančių aerostatų problema nebebuvo tokia aktuali. Tad nuspręsta M-17 pagrindu kurti aukštuminį žvalgybinį taikomąjį kompleksą, kuris atliktų ne tik žvalgybinę, bet ir smogiamąją funkciją – šio lėktuvo atsiųstais duomenimis būtų galima tiksliau leisti „žemė-žemė“ tipo balistines raketas.
Modifikuotas M-17PM pirmąjį bandomąjį skrydį atliko 1988 m. rugpjūčio 16 d. Miasiščevo bandomųjų orlaivių konstravimo biure jis buvo pavadintas M-55 „Geofizika“. Netrukus sukurta ir dar viena šio orlaivio versija – dvivietė M-55U, skirta pratyboms ir moksliniams tyrimams. Iki 1993 m. buvo pagaminti 6 lėktuvai M-55. Kai kurie jų renovuoti ir Rusijos karinės aviacijos flotilėje tarnauja ir dabar. Beje, tokio tipo aukštuminius lėktuvus turi tik JAV ir Rusija.
Privačios užsienio bendrovės domėjosi kurti tokią lėktuvo versiją, kuri būtų eksploatuojama kosmoso turizmo tikslais – kaip kosmolėktuvas, o į suborbitines aukštumas kiltų startuodama ore – visai kaip kompanijos „Virgin“ erdvėlaiviai „SpaceShipOne“ ir „SpaceShipTwo“.
M-55 pilotuodavo vienas asmuo. Orlaivio ilgis – 22,67 metro, bendras sparnų ilgis – 37,46 m. Nors tuščias lėktuvas svėrė 14 tonų, į orą jis galėdavo pakelti 1,5 tonos krovinį. Sklidinos degalų talpyklos orlaivio masę padidindavo 7,9 tonos (degalų talpyklose tilpdavo 8 300 litrų degalų). Juos degindavo du reaktyviniai MiG-31 varikliai. Pilotas kabinon lipdavo vilkėdamas vientisą astronauto kostiumą.
Skrydžio aukščio riba – 21 550 metrų. Į tokį aukštį lėktuvas pakyla per 35 min. Praktinis skrydžio nuotolis – 1 220 km, o maksimalus skrydžio nuotolis aukščiausiame skrydžio taške (21 km aukštyje) – 1 315 km. Skrydis tokiu atveju truktų 2 val. 14 min. Maksimalus skrydžio nuotolis 17 km aukštyje – 5 000 km. Lėktuvas tokiu atveju ore išbūtų 6,5 val. Maksimalus greitis 20 km aukštyje – 743 km/val., 5 km aukštyje – 332 km/val. Kreiserinis greitis – 0,7 macho. Nuo tako orlaivis atsiplėšia pasiekus 175 km/val. greitį.
