Nežemiškos protingos gyvybės paieškos instituto (Search of Extraterrestrial Intelligence – SETI) surinkti duomenys apie „Kepler-186“ žvaigždės sistemą byloja, jog mes Visatoje veikiausiai nesame vieni. Kaip svetainėje Science20.com rašo Čikagos miesto koledžo profesorius adjunktas Hontas Farmeris, išanalizavus duomenis galima teigti, jog gyvybės egzistavimo neseniai pastebėtoje planetoje tikimybė yra didesnė nei 50 procentų.
Nežemiškos protingos gyvybės paieškos instituto (Search of Extraterrestrial Intelligence – SETI) surinkti duomenys apie „Kepler-186“ žvaigždės sistemą byloja, jog mes Visatoje veikiausiai nesame vieni. Kaip svetainėje Science20.com rašo Čikagos miesto koledžo profesorius adjunktas Hontas Farmeris, išanalizavus duomenis galima teigti, jog gyvybės egzistavimo neseniai pastebėtoje planetoje tikimybė yra didesnė nei 50 procentų.
„SETI Live“ yra programa, suteikianti galimybę kiekvienam norinčiam sudalyvauti nežemiškos protingos gyvybės paieškose. Programos vykdytojai savo dėmesį nukreipė į žvaigždės „Kepler-186“ sistemą (dar vadinamą KIC 8120608). Prie šios žvaigždės neseniai aptikta ir „Kepler-186f“ pavadinta planeta, kuri yra maždaug Žemės dydžio ir sukasi savo žvaigždės gyvybės zonoje, kurioje gali egzistuoti skysto vandens.
Profesorius analizavo Alleno teleskopų masyvu užfiksuotą signalą maždaug 6430,5 MHz bangų dažnio ruože ir tikina, kad pastebėjo tam tikrą tendenciją, galinčią byloti, jog tolimos planetos gyventojai tarpusavy bendrauja šio dažnio bangomis. Tiesa, H. Farmeris neatmeta tikimybės, jog tai, ką jis mato, gali būti atsiradę ir iš Žemės ryšio priemonių, o signalas, kosmine erdve iki mūsų keliavęs 500 metų, gali būti sunkiai atskiriamas nuo statinio triukšmo. Nepaisant to, jis tikina, kad Alleno teleskopai veikiau užfiksavo nežemiškos gyvybės signalus, nes, nepriklausomai nuo vietos Visatoje, tie patys fizikos dėsniai galioja visur, todėl radijo bangomis turėtų naudotis ir kitos planetos technologiškai pažangi civilizacija.
„Signalas iš „Kepler-186f““ būtų labai silpnas. Jis atrodytų beveik kaip statinis triukšmas. Skirtumas tas, kad jame būtų baltų brūkšnelių raštas. Brūkšneliai būtų keleto dešimčių taškų ilgio ir šiek tiek įstriži. Jie būtų vienas arti kito – tai reikštų, kad naudojamas komunikacijos bangų ruožas. Jeigu toje planetoje egzistuoja civilizacija su palydovų sistema, kuri būtų bent jau tokia sudėtinga kaip mūsų pačių, tokių juostelių turėtų būti daug“, – aiškina mokslininkas.
Jau daugelį metų „SETI Live“ duomenis analizuojantis mokslininkas tikina, kad gali nesunkiai atskirti signalą nuo triukšmo – jo teigimu, duomenys iš „Kepler-186f“ nėra triukšmas.
„Paprastai tai aš esu tas, kuris blaiviai ir ramiai išanalizuoja mokslinius duomenis, kai tuo tarpu kiti skelbia neįtikėtinus atradimus. Tokia yra mano niša. Tai, ką noriu teigti, turi nemažai trūkumų. Egzistuoja ir subjektyvus atradimo siekis – kas gi nenorėtų būti tuo, kuris aptiktų ateivių signalą iš žinomos Saulės sistemos aplinkos? Gali būti, kad tai yra labai silpnas [SETI vadovo – red.] Setho Shostako), per „Bluetooth“ ausinę aiškinančio žmonai, kad reikia paimti pieno, signalo trikdis. O gal tai yra Žemės orbitoje besisukančių palydovų atspindėta interferencija. Gali būti, kad kraustausi iš proto“, – rašė H. Farmeris.
Nors jis pripažįsta, jog signalą reikia analizuoti įdėmiau, tačiau dabar technologiškai pažangios civilizacijos egzistavimą tolimoje planetoje mokslininkas vertina tikimybe 50:50 ar net 40:60 (gyvybės egzistavimo naudai).
Nors mokslininkas mano, jog „Kepler-186f“ veikiausiai yra kur kas vėsesnė planeta už Žemę, tai nebūtinai yra kliūtis technologiškai pažangiai civilizacijai išsivystyti. Tokios planetos gyventojams žemiečiai atrodytų keistuoliai šilumamėgiai. H. Farmerio teigimu, norint įrodyti, jog toje planetoje iš tiesų esama protingų sutvėrimų, reikalinga, kad būtų išpildytos trys pagrindinės sąlygos: pirma, Žemės masės planeta turėtų suktis savo žvaigždės gyvenamojoje zonoje. Antra, turi būti užfiksuotas neatsitiktinis radijo infraraudonojo spektro arba optinis signalas ir trečia, reikia surinkti spektroskopinių duomenų, kurie rodytų, jog planetoje egzistuoja gyvybei draugiška atmosfera su elementų, kuriuos į atmosferą išmestų civilizuota bendruomenė, pėdsakais.
Šie trys kriterijai, mokslininko teigimu, yra tarsi kojos kėdei: kaip trijų kojų jau pakanka, kad kėdė būtų stabili, taip ir visų trijų kriterijų derinys paliktų mažesnę nei 1 procento tikimybę, jog užfiksuoti duomenys yra atsitiktiniai, kad jų šaltinis nėra itin aktyvios vulkaninės veiklos pėdsakas.
Pirmasis kriterijus – planetos buvimo vieta ir dydis – yra neabejotinas. Antrasis – radijo signalas – H. Farmerio teigimu taip pat užfiksuotas. Beliko išsiaiškinti, kokia yra „Kepler-186f“ atmosferos sudėtis.
