Mokslininkai paskelbė, kad rado įrodymų, jog beveik prieš 14 mlrd. metų iš tiesų įvyko Didysis Sprogimas, davęs pradžią Visatai. Vilniaus universiteto profesoriaus Juozo Vaitkaus teigimu, šis atradimas ypač reikšmingas, nes įrodo, kad gravitacija ir visos kitos Visatoje egzistavusios jėgos Didžiojo Sprogimo pradžioje veikė kartu.
Mokslininkai paskelbė, kad rado įrodymų, jog beveik prieš 14 mlrd. metų iš tiesų įvyko Didysis Sprogimas, davęs pradžią Visatai. Vilniaus universiteto profesoriaus Juozo Vaitkaus teigimu, šis atradimas ypač reikšmingas, nes įrodo, kad gravitacija ir visos kitos Visatoje egzistavusios jėgos Didžiojo Sprogimo pradžioje veikė kartu.
„Ypatinga šio atradimo reikšmė ta, kad jis iš esmės įrodo, jog Didžiojo Sprogimo metu susiformavo gravitacinės bangos, kurios, sklisdamos per tam tikrus kvantinių procesų inicijuotus nevienalytiškumus, suformavo tuos pėdsakus, kuriuos mes dabar pamatėme“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ teigia prof. J. Vaitkus.
– Jau anksčiau buvo sakoma, kad įvyko Didysis Sprogimas ir atsirado Visata. Ar tie duomenys ligi šiol nebuvo pagrįsti?
– Dabartinis atradimas padėjo atskleisti kai kurias detales, kaip vyko tas Didysis Sprogimas ir kokiu būdu galaktikos Visatoje išsidėstė taip, kaip yra dabar. Jau seniai įrodyta, kad Didysis Sprogimas susijęs su mikrobangine spinduliuote, kuri iki šiol labai tolygiai aprėpė visą Visatą. Jungtinė kelių valstybių mokslininkų komanda pastatė stotį arti Pietų pusrutulio, kur šaltis sukuria beveik vienodas sąlygas, ir sugebėjo labai tiksliai ištyrinėti šią spinduliuotę. Jie atrado, kad spinduliuotė sklinda ne visai vienalytiškai. Ji yra su tam tikrais papildomais virpesiais (kaip smėlyje bangos sukuria bangeles), kurie parodo, kokios bangos sklido Visatoje Didžiojo Sprogimo metu.
– Kas lėmė Didįjį Sprogimą?
– Atsakymo nėra. Yra tik eksperimentiniai faktai, rodantys, kad kažkuriuo laikotarpiu (maždaug prieš 13,6 mlrd. metų) visa medžiaga, kuri dabar sudaro Visatą, buvo viename taške ir įvyko Didysis Sprogimas. O šis atradimas leidžia patikslinti, kaip sprogimas įvyko.
– O kas įvyko po Didžiojo Sprogimo?
– Pirmiausia pasikeitė erdvė, nes sprogimas prasidėjo iš vieno taško. Pagal Alberto Einsteino teoriją, visa erdvė pasikeitė ir visos galaktikos ją užpildė. Bet per pirmąsias sekundes egzistavo labai koncentruota milžiniška įkaitusi masė, kurios sudėtį dirbtinai mėginama sukurti Ženevoje – tai didysis hadronų greitintuvas, kuris sukuria kvarkų-gliuonų plazmą. Plazma sprogsta taip, kaip dabartinė teorija paskelbė. Jai plečiantis, visų pirma išnyksta antimedžiaga, ji virsta kitokiomis dalelėmis. Paskui formuojasi atomai, iš atomų – žvaigždės. Tokiu būdu susidarė visa tai, kas yra, ir, žinoma, mes.
– Ar šie įrodymai tiesia kelia tolesniems įrodymams, kitiems tyrimams?
– Ypatinga šio atradimo reikšmė ta, kad jis iš esmės įrodo, jog Didžiojo Sprogimo metu susiformavo gravitacinės bangos, kurios, sklisdamos per tam tikrus kvantinių procesų inicijuotus nevienalytiškumus, suformavo tuos pėdsakus, kuriuos mes dabar pamatėme. Tai reiškia, pirmą kartą gavome rezultatus, parodančius, kad gravitacija ir visos kitos Visatoje egzistavusios jėgos Didžiojo Sprogimo pradžioje veikė išvien. Vėliau jos išskyrė į silpną ar stiprią gravitaciją, elektromagnetines sąveikas, bet pradinis momentas – vieningo pasaulio modelis.
