Šįmet lapkritį į Žemės orbitą bus iškeltas ne vienas, o net du lietuviški palydovai. Jie bus tikri dvyniai: panaši ne tik sandara, paskirtis, bet net ir pavadinimai. Palydovų kūrėjai viešai žaibais nesisvaido, o sprendimą atsiskirti teisina praktiniais (nors nelabai praktiškais) sumetimais.
Šįmet lapkritį į Žemės orbitą bus iškeltas ne vienas, o net du lietuviški palydovai. Jie bus tikri dvyniai: panaši ne tik sandara, paskirtis, bet net ir pavadinimai. Palydovų kūrėjai viešai žaibais nesisvaido, o sprendimą atsiskirti teisina praktiniais (nors nelabai praktiškais) sumetimais.
Pirmąjį lietuvišką palydovą jau kelerius metus ruošiasi paleisti VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“. Šios misijos vadovai Vytenis Buzas ir Laurynas Mačiulis žinių sėmėsi NASA, o šįmet paaiškėjo, kad palydovas „Lituanica SAT-1“ į orbitą kils lapkričio mėnesį, per Tarptautinę kosminę stotį.
Tačiau vakar paskelbta, kad tą patį lapkričio mėnesį į kosmosą kils dar vienas palydovas labai panašiu pavadinimu – „LitSat-1“. Maža to, gali būti, kad abu palydovus į orbitą iškels ta pati „SpaceX“ raketa nešėja.
Pastarąjį projektą organizuoja Lietuvos kosmoso asociacijos (LKA) įsteigtas Kosmoso mokslų ir technologijų institutas kartu su Kauno technologijos universitetu. Šios trys institucijos yra ir „Lituanica SAT-1“ projekto partnerės.
Maža to, abi komandos skelbia, kad savo palydovais siekia pagerbti bei paminėti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-metį.
Akivaizdu, kad komandos viena kitą puikiai pažįsta, o pavadinimų ir datų sutapimai kelia šypseną. Ar kolegos nusprendė pasityčioti?
Tikslai sutampa
„Lituanica SAT-1“ misijos vadovas V.Buzas teigia, kad kolegų ketinimai jų planams įtakos neturės. „Kadangi su „Lituanica SAT-1“ komanda ir inžinieriais esame nuėję ilgą kelią ir praktiškai pasiekę finišo tiesiąją, mes tęsime savo darbus ir galėsime padėti LKA dirbant su jų naujuoju projektu, – teigė jis. – Apskritai, tai, kad planuojama paleisti du palydovus, tik parodo Lietuvos inžinierių ir mokslininkų proveržį. Gali skristi nors ir penki palydovai – kuo daugiau, tuo geriau.“
Kaip jau skelbta, „Lituanica SAT-1“ siekia tapti pirmuoju lietuvišku palydovu, o pagrindinis šios komandos tikslas – išbandyti lietuviškas technologijas ekstremaliomis sąlygomis kosmose. Šį 10 kubinių centimetrų dydžio nanopalydovą sudarys skrydžio kompiuteris, „Arduino“ kompiuteris, FM balso retransliatorius, energijos tiekimo posistemė, radijo siųstuvas-imtuvas ir motininė plokštė. Prie palydovo korpuso bus pritvirtintos keturios radijo ryšio antenos ir GPS antena.
Naujieji konkurentai „LitSat-1“ tokios tikslios informacijos apie savo projektą nepateikia, bet LKA prezidentas Vidmantas Tomkus pripažįsta, kad jų tikslas ir įranga bus panaši. „Šiame palydove bus sudėtos pagrindinės palydovo sistemos – palydovo kompiuteris, įvairūs davikliai, nustatantys jo padėtį erdvėje, ryšių sistema, tikrinsime kaip veikia saulės baterijos ir kt. Tai ir yra pagrindiniai, baziniai komponentai, kurie užtikrina palydovo veikimą“, – teigė V. Tomkus.
Tiesa, „LitSat-1“ bus tik pirmasis didesnio projekto žingsnis – komandos pagrindinis tikslas yra 2015 metais į kosmosą paleisti pjezo reakcijos įrangą. Taigi nanopalydovas bus tarsi „apsiuostymas“ prieš pagrindinį skrydį, jo tikslas – atlikti bazinių palydovo komponentų bandymus kosmose.
Pasigedo patikimumo
Kam reikia leisti dar vieną palydovą, jei tuos pačius bandymus gali atlikti jau pusiaukelę pasiekusio projekto komanda?
V. Tomkus teigia, kad V. Buzą ir L. Mačiulį vertina kaip perspektyvius jaunuolius, palaiko jų entuziazmą ir pastangas, dalijasi žiniomis, patarimais, tačiau norint įgyvendinti projektą vien entuziazmo nepakanka. Svarbiausia priežastis, dėl kurios nuspręsta atsiskirti, buvo patikimumo trūkumas.
„Jie turi entuziazmo, dirba, siekia savo tikslo, bet jie negali užtikrinti sutartinių santykių, kurie atsiranda likus keliems mėnesiams iki paleidimo, kada reikia užtikrinti patikimumą, pirmojo palydovo paleidimą. Reikia užtikrinti tai, kad būtų paleista laiku, kad būtų tas projektas patikimai atliktas ir atsiranda nesutarimų su ta gera, pozityvia, jaunatviška idėja“, – sako V. Tomkus.
Anot jo, panašus palydovo pavadinimas pasirinktas dėl to, kad toks buvo numatytas techniniuose aprašuose ir jo nuspręsta nekeisti. O paleidimo data sutampa tik dėl atsitiktinumo – esą sutartis buvo pasirašyta jau anksčiau, bet „LitSat-1“ komanda nekelia tikslo paleisti pirmąjį lietuvišką palydovą į kosmosą.
