Žmonės jau daugybę metų dairosi į nakties dangų ir jame stebi tūkstančius spindinčių žvaigždžių, tačiau šį magišką vaizdą vis labiau nustelbia gatvių šviesos ir spindintys ženklai. Astronomai teigia, kad šios šviesos kelia vis daugiau problemų net atokiausiose vietose esantiems teleskopams.
Žmonės jau daugybę metų dairosi į nakties dangų ir jame stebi tūkstančius spindinčių žvaigždžių, tačiau šį magišką vaizdą vis labiau nustelbia gatvių šviesos ir spindintys ženklai. Astronomai teigia, kad šios šviesos kelia vis daugiau problemų net atokiausiose vietose esantiems teleskopams.
Mėlyni šviesos diodai (LED) kelia rimčiausią grėsmę, nes mėlyna šviesa atmosferoje daug labiau sklaidosi nei kitų bangos ilgių šviesa, o dažnai nukrypsta tiesiai žemyn į didžiulius teleskopus.
Dirbtinė šviesa mažina astronomų galimybes stebėti blyškius objektus, o kai kurių stebėjimų atlikti tampa neįmanoma, teigia Richardas Wainscoatas, Havajų universiteto astronomas.
Žvaigždžių stebėjimas jau daugybę amžių yra mėgstamas užsiėmimas. Senovėje žmonės pagal žvaigždynus žymėjo metų laikus ir mėnesius, o dangaus kūnus siejo su dievais.
Tačiau kelis pastaruosius dešimtmečius šis nakties dangus tampa vis šviesesnis, nes auga miestai, o vis daugiau žmonių renkasi šiuolaikinę miesto ar priemiesčio gyvenseną.
„Vis auga socialinis poreikis naktį paversti diena, o tai iš esmės sunaikina žvaigždes, kurias pilietis gali pamatyti naktį. Egzistuoja visa žmonių karta, galinti naktį matyti voz 5–10 žvaigždžių“, – sakė R. Wainscoatas.
Šviesos įrenginiams, sumontuotiems 9 dešimtmetyje, buvo daugiausiai naudojamas natris. Jie skleidė gelsvą šviesą. Naujesniuose gatvių šviestuvuose pradėta naudoti šviesos diodus, kurie skleidžia mėlyną šviesą, keliančią daugiau problemų astronomams ir kitiems dangaus stebėtojams.
Priešingai nei geltona, mėlyna šviesa atmosferoje išsisklaido kaip kiniško bilijardo kamuoliai, o dažniausiai nukrypsta atgal į žemę.
Mauna Kea observatoriją ant kalno, kurios teleskopas iškeltas 4,2 tūkst. metrų virš jūros lygio, nuo šviesos taršos iš dalies saugo aukštis ir debesys, kurie dengia apačioje esančius slėnius. Tačiau garsieji Čilės teleskopai, tokie kaip „Atacama Large Millimeter Array“ (ALMA), susiduria su vis daugiau šviesos taršos, sklindančios iš netoliese esančių miestų ir didmiesčių.
Arizonoje, Kitt Peako observatorijai tenka susitaikyti ne tik su šviesos tarša iš Fynikso ir Tuksono, bet ir su didžiuliais mėlynos šviesos LED reklaminiais stendais, nelegaliai įrengtais visoje valstijoje, teigė Arizonos universiteto astronomas Richardas Greenas.
Norint sumažinti šviesos taršą, gatvių lempos turėtų būti visiškai uždengtos, kad šviesa nesklistų pro šonus, teigė R. Greenas.
Spinduliai, paskleisti vos šiek tiek virš horizonto, šokinės po atmosferą, o žemyn nukreipta šviesa dažniausiai atmosferoje neužsibūna. Ši priemonė taip pat galėtų pagerinti ryškumą ir sutaupyti lėšų didinant energetinį efektyvumą, nes žemyn nukreiptos šviesos „iššvaistoma“ mažiau.
Be to, miestai ir didmiesčiai galėtų naudoti mėlynos šviesos diodų šviesos filtrus. Mėlyna šviesa vargina akis, taigi filtruojant labiausiai žalojančio bangų ilgio šviesą naktinė aplinka taptų malonesnė, pastebi R. Wainscoatas.
Nakties dangų galėtų patamsinti ir dirbtinės šviesos naudojimas tik tuomet, kai jos reikia, pavyzdžiui, įrengiant judesiui jautrias šviesas.
Be to, vietos ir nacionalinė valdžia galėtų labiau pasistengti užtikrindama, kad jau dabar galiojančių apšvietimo taisyklių būtų laikomasi. Pavyzdžiui, šiaurinėse Čilės provincijose, kur įrengti keli moderniausi pasaulio teleskopai, jau dabar nustatyta, kada, kur ir kokį apšvietimą galima įrengti, tačiau niekas nesirūpina, kad tvarkos būtų paisoma, teigė R. Greenas.
