Nors Styvas Balmeris (Steve Ballmer) kompanijos „Microsoft“ vadovu įvardytas dar 2000-iais metais, iki oficialaus Bilo Geitso atsistatydinimo 2008-iais jis buvo žmogus Nr. 2. Anot kai kurių aukštas pareigas užimančių asmenų „Microsoft“ bendrovėje, Styvas sutikdavo beveik su visais Bilo Geitso strateginiais sprendimais.
Nors Styvas Balmeris (Steve Ballmer) kompanijos „Microsoft“ vadovu įvardytas dar 2000-iais metais, iki oficialaus Bilo Geitso atsistatydinimo 2008-iais jis buvo žmogus Nr. 2.
Anot kai kurių aukštas pareigas užimančių asmenų „Microsoft“ bendrovėje, Styvas sutikdavo beveik su visais Bilo Geitso strateginiais sprendimais.
Tačiau nuo 2008-ųjų, Styvo Balmerio vaidmuo pasikeitė dramatiškai. Kaip pastaruosius trejus su puse metų jam sekėsi susidoroti su šiomis užduotimis?
Struktūriniai pokyčiai bendrovės viduje
Kai Bilas Geitsas nustojo pilną darbo dieną dirbti „Microsoft“, bendrovę paliko keletas senų ir ištikimų jo specialistų, kurie tiesiogiai atsiskaitė Bilui. Tad Styvui Balmeriui teko surinkti savo grupelę žmonių, kurie būtų jam pavaldūs.
Pokyčiai prasidėjo 2009-iais metais, kai kiekvienai produktų grupei buvo paskirta po vieną atsakingą žmogų: Styvenas Sinofskis („Windows“), Kurtas Delbenas („Office“), Satija Nadela (debesų kompiuterijos paslaugos), Donas Matricas („Xbox“ konsolė) ir kiti.
Daugiau bendradarbiavimo tarp verslo vienetų
Ilga laiką „Microsoft“ buvo žinoma dėl savo darvinistinės konkurencijos tarp savo skirtingų verslo vienetų. Tos pačios bendrovės skirtingos grupelės turėdavo išspręsti tą pačią problemą. Laimėtojui atitekdavo perspektyvus projektas ir premijos.
Styvas Balmeris labiau linkęs skatinti bendradarbiauti skirtingas produktų grupes, negu konkuruoti. Vienas pavyzdys: „Windows Phone“ grafinės vartotojo sąsajos (angl. interface) slankiojantys meniu buvo pritaikyti ir „Windows“, „Office“ bei „Xbox Live“.
Daugiau bendradarbiavimo su kitomis bendrovėmis
Anksčiau, kai „Microsoft“ norėdavo įžengti į naują rinką, jie eidavo vienu iš dviejų kelių: kurdavo produktą patys arba tiesiog nupirkdavo tos rinkos vieną iš lyderių. Dažnai būdavo taikomos abi strategijos, pvz. paieškos sistema „Bing“ buvo pradėta nuo nulio, tačiau tam tikros technologijos vėliau buvo įsigytos iš kitų bendrovių.
Tačiau keletą pastarųjų metų „Microsoft“ atrado ir trečią būdą plėtrai vykdyti – bendradarbiavimas su kitomis bendrovėmis.
Viskas prasidėjo po to, kai paieškos milžinė „Yahoo“ 2008-iais metais atmetė „Microsoft“ pasiūlymą. Praėjus metams Styvas Balmeris kartu su nauja „Yahoo“ vadove Karol Bartz susitarė bendradarbiauti.
Praeitais metais buvo inicijuota kolkas didžiausia „Microsoft“ partnerystė, t. y. su „Nokia“ bendrove konkuruojant išmaniųjų telefonų rinkoje. Kolkas bendradarbiavimo strategija pasiteisino.
Nesėkmingi produktai greitai „užgesinami“
Styvas Balmeris „nesižaidžia“ su nesėkmingais produktais ir greitai nutraukia jų gamybą, ypač jeigu jie neturi jokios strateginės vertės. Nors „Bing“ iki sėkmingo produkto dar tikrai toli, o augimas lėtas, tačiau tai strategiškai svarbus produktas, kuris neleidžia „Google“ paieškai atsipalaiduoti.
Pats geriausias greito nesėkmingų produktų atsikratymo pavyzdys yra „Kin Phone“, kuris rinkoje išbuvo vos keletą savaičių. Iškart po to „Microsoft“ visa dėmesį sutelkė į „Windows Phone“ platformą. Bendrovė taip pat nutraukė „Zune“ MP3 grotuvų gamybą, internetinės „Office“ versijos bei dar kelių buhalterinių programų.
Šioje vietoje Styvas Balmeris lenkia net savo pirmtaką Bilą Geitsą, kuris metų metus nenutraukė tam tikrų produktų – „Windows XP“ planšetiniai kompiuteriai, „SPOT“ laikrodžiai – gamybą, tikėdamasis, kad vieną dieną jie atsipirks.
