Popieriaus smulkintuvai – saugus būdas naikinti įkalčius, ir ne tik bandant nuslėpti kriminalinius nusikaltimus. Tai verslui padeda apsaugoti savo klientus nuo šiukšlėse besikuičiančių tapatybės vagių, o vyriausybėms – atsikratyti slaptų dokumentų. Tačiau ar šias susmulkintas popieriaus skiautes mesti į šiukšliadėžes tikrai saugu?
Popieriaus smulkintuvai – saugus būdas naikinti įkalčius, ir ne tik bandant nuslėpti kriminalinius nusikaltimus. Tai verslui padeda apsaugoti savo klientus nuo šiukšlėse besikuičiančių tapatybės vagių, o vyriausybėms – atsikratyti slaptų dokumentų. Tačiau ar šias susmulkintas popieriaus skiautes mesti į šiukšliadėžes tikrai saugu?
Būtent tai išsiaiškinti bando JAV Gynybos departamento Pažangių gynybos tyrimų projektų agentūra, rašo lifeslittlemysteries.com.
Praėjusių metų spalį agentūra metė iššūkį pasauliui. Ji pasiūlė sukurti kompiuterinę programą, galinčią analizuoti susmulkinto dokumento skiautes ir vėl jas sudėlioti.
Nors daugelis visuomenės atstovų į šį raginimą net neatkreipė dėmesio, kompiuterinio programavimo pasaulis sureagavo. Dėl 50 tūkst. JAV dolerių prizo varžytis panoro daugiau kaip 9 tūkst. komandų. Tam, kad pasiektų finišo liniją, komandoms teko atkurti penkis atskirus dokumentus ir teisingai atsakyti į klausimus, remiantis informacija, kuri dokumentuose pateikiama.
Gruodžio pradžioje konkurso nugalėtoja paskelbta komanda, pasivadinusi „All Your Shreds are Belong To Us“. Komandą, vadovaujamą Otavio Goodo, sudarė keturi bičiuliai.
O. Goodas konkurse dalyvauti nusprendė juokais, manydamas, kad tai bus įdomus projektas, prie kurio bus galima krapštytis savaitgaliais. Tačiau per pirmąjį mėnesį jis ir du jo komandos nariai programuodami ir spręsdami labai sudėtingai dėlionei prilygstančią užduotį praleido daugiau kaip 600 valandų.
Ši dėlionė susidėjo iš penkių dokumentų, susmulkintų į 10 120 smulkių juostelių. Tuomet jos nuskenuotos ir paverstos skaitmeniniu dokumentu, kad visi konkurso dalyviai galėtų dirbti su vienoda medžiaga.
O. Goodas ir jo komanda sukūrė kompiuterinę programą, kuri tiria nuskenuotus popieriaus gabalėlius ir ją valdančiam žmogui siūlo, kaip skiautes sujungti. Anot jo, programa buvo kuriama palaipsniui, o galiausiai jie išmokė ją atpažinti besijungiančias raides, popieriaus struktūrą ir kitus išskirtinius bruožus.
Taigi jei O. Goodas su draugais gali sukurti kompiuterinę programą, sudėliojančią susmulkintus dokumentus, ar iš bankų gaunamos ataskaitos iš tiesų yra saugios? Šiuo metu joms greičiausiai niekas negresia. Grupė žmonių galiausiai gali atkurti susmulkintus dokumentus rankomis, jei tik dirbs pakankamai ilgai, ypač jei dokumentai suplėšyti vos į kelis šimtus dalių, o ne kelis tūkstančius skiaučių.
Ir net jei jiems padės į O. Goodo panaši programa, prireiks daugybės valandų, kad iš tūkstančių dalelių vėl būtų atkurtas dokumentas. O kai jie susimaišę su kitomis popieriaus skiautėmis, užduotis dar labiau pasunkėja. Tad nors ir įmanoma atkurti susmulkintus dokumentus, tam sugaištamas laikas dažniausiai yra pakankama atbaidymo priemonė.
