Į Jupiterio palydovą Europą NASA norėtų nuskraidinti du kosminius aparatus, kurie tirtų jos paviršių ieškodami galimų nežemiškos gyvybės požymių. NASA svarsto galimybę nuleisti Europoje du automatinius tyrimų aparatus. Daugelio mokslininkų manymu, šis Saulės sistemos kosminis kūnas laikomas geriausiu kandidatu į nežemiškos gyvybės lopšį už Žemės ribų.
Į Jupiterio palydovą Europą NASA norėtų nuskraidinti du kosminius aparatus, kurie tirtų jos paviršių ieškodami galimų nežemiškos gyvybės požymių.
JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija svarsto galimybę nuleisti Europoje du automatinius tyrimų aparatus. Daugelio mokslininkų manymu, šis Saulės sistemos kosminis kūnas laikomas geriausiu kandidatu į nežemiškos gyvybės lopšį už Žemės ribų, skelbia „Space.com“.
NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje mokslininkai kuria tokios kosminės misijos koncepciją, sakoma pranešime. Manoma, kad ši tyrimų programa galėtų prasidėti 2020 metais, kai į orbitą būtų iškelti du automatiniai kosminiai aparatai. Po 6 metų jie pasiektų Europą ir nusileistų jos paviršiuje.
Ledo dangos įtrūkiai Europos paviršiuje
Pagrindinis tokios tyrimų misijos tikslas – rasti atsakymą į klausimą, ar šiame Jupiterio palydove galėjo egzistuoti arba tebeegzistuoja gyvybė, pasislėpusi po storu ledo sluoksniu esančiame skystame vandenyne. Pasak NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos atstovo Kevino Hando, šios misijos idėją pristačiusio Amerikos geofizikų sąjungos metiniame susirinkime, Europa yra geriausia vieta Saulės sistemoje nežemiškos gyvybėms paieškoms vykdyti. „Europa iš tikrųjų duoda mums galimybę ieškoti šiuo metu egzistuojančios gyvybės vandenyne, kuris buvo čia didžiąją Saulės sistemos istorijos dalį“, – sakė mokslininkas.
Skrydžio į Europą koncepciją ruošiantys NASA specialistai siūlo paleisti į kosmosą du identiškus paviršiuje nusileisti galinčius aparatus. Abiejų masė būtų 320 kg, abu gabentų 36 kg sveriančius mokslinius instrumentus. Dviejų aparatų naudojimas grindžiamas būtinybe apsisaugoti nuo galimų pavojų leidžiantis į mažai ištirtą Europos paviršių, sakoma pranešime.
Abiejuose NASA robotuose būtų masės spektrometras, seismometrai, kelios skirtingos vaizdo kameros nusileidimo vietai apžiūrėti. Masės spektrometras galės aptikti įvairias organines medžiagas, jeigu jų būtų ant Europos ledo paviršiaus. Vaizdo kameros ir seismometrai būtų naudojami Jupiterio palydovo geologijai tirti.
Nors Jupiteris skleidžia didelę Europą ir kitus savo palydovus veikiančią radiaciją, NASA robotai neturės nuo jos saugančio sluoksnio: jis būtų per sunkus, o NASA mokslininkai nori į šiuos aparatus sumontuoti kuo daugiau mokslinės įrangos. Tad numatyta, jog svarbiausi tyrimai bus atlikti per 7 dienas, kol Jupiterio radiacija nepažeidė prietaisų. Tačiau K. Handas neatmeta galimybės, jog abu aparatai sėkmingai veiks ir ilgesnį laiką.
Pranešime pabrėžiama, kad šis sumanymas dar yra tik pirminiame svarstymų etape, preliminariais vertinimais tokia misija kainuotų nuo 800 mln. iki 2 mlrd. JAV dolerių. NASA taip pat svarsto galimybę pasiųsti į Europą kitą kosminį aparatą, kuris taptų jos palydovu ir tyrimus vykdytų iš orbitos. „Jupiter Europa Orbiter“ misija galėtų prasidėti 2020 m., ji kainuotų apie 4,7 mlrd. dolerių, sakoma pranešime.
Šiame vaizdo siužete – NASA pasakojimas apie paslaptingą Europos ledo pasaulį.
