Amerikiečių mokslininkų skaičiavimai rodo egzistuojant didelę tikimybę, kad Saulės sistemoje esama nežemiškų civilizacijų technologinių objektų, pavyzdžiui, tarpplanetinių kosminių zondų. „Saulės sistemoje gali egzistuoti nežemiškos kilmės objektų, mes paprasčiausiai nepakankamai esame ją ištyrinėję“, – pareiškė Pensilvanijos valstijos universiteto (JAV) mokslininkai Jacobas Haqq-Misra ir Ravi Kumaras Kopparapu.
Amerikiečių mokslininkų skaičiavimai rodo egzistuojant didelę tikimybę, kad Saulės sistemoje esama nežemiškų civilizacijų technologinių objektų, pavyzdžiui, tarpplanetinių kosminių zondų.
„Saulės sistemoje gali egzistuoti nežemiškos kilmės objektų, mes paprasčiausiai nepakankamai esame ją ištyrinėję“, – pareiškė Pensilvanijos valstijos universiteto (JAV) mokslininkai Jacobas Haqq-Misra ir Ravi Kumaras Kopparapu. Su jų atliktu tyrimu galima susipažinti „arXiv.org“ svetainėje.
Pasak tyrimo autorių, iki šiol nė vienai Žemėje parengtai kosminei misijai nebuvo keliamas uždavinys ieškoti Saulės sistemoje 1–10 metrų dydžio dirbtinių objektų. Mokslininkų atlikti matematiniai skaičiavimai liudija, kad skųstis nežemiškų civlizacijų dėmesio stoka Saulės sistemai neturime pagrindo, bent jau teoriškai. Pasitelkę tikimybių teoriją jie pabandė apskaičiuoti nežemiškos kilmės kosminių zondų aptikimo mūsų planetų sistemoje tikimybę.
Tyrimo autoriai Saulės sistemą vertino kaip fiksuoto tūrio objektą ir siekė išsiaiškinti, kokią procentinę dalį šio tūrio reikėtų kruopščiai ištirti ieškant nežemiškos kilmės dirbtinių objektų, tarp jų kosminių zondų. Jie taip pat nurodė sąlygą, kad tokie objektai nebus užmaskuoti, pavyzdžiui, kaip priedangą naudojant asteroidus. Mokslininkai parengė lygtis, kurias galima taikyti tam tikrai Saulės sistemos tūrio daliai ir tiksliai įvertinti, ar ji pakankamai ištirta norint garantuoti, jog ten tikrai nėra nežemiškų zondų.
Skaičiavimų rezultatai atskleidė, kad mūsų Saulės sistema nėra pakankamai ištirta, kad būtų galima užtikrintai tvirtinti, jog joje nesama kitų civilizacijų atsiųstų dirbtinių objektų. Vienintelė vieta Saulės sistemoje, kurios praktiškai visas paviršius nufotografuotas ne mažesne nei 1 metro raiška, yra Žemė, tačiau net ir čia esama daugybė visiškai neištirtų vietų (įvairios Pasaulinio vandenyno dugno sritys, džiunglės, požeminės olos ir kt.).
Kaip bebūtų keista, tačiau tikimybė aptikti nežemiškų civilizacijų technologijų produktus Marse ir Mėnulyje yra mažesnė, nei Žemėje. Visą Mėnulio paviršių maždaug 60 cm raiška fotografuoja NASA palydovas „Lunar Reconnaissance Orbiter", o Marsą – keli aplink jį skriejantys kosminiai aparatai su nuolat veikiančiomis didelės raiškos kameromis, teigia tyrėjai. Tuo tarpu didžioji Saulės sistemos tūrio dalis, įskaitant Koiperio juostą, kurioje galima paslėpti ir labai didelius dirbtinius objektus, yra visiškai neištirta.
Milžiniškas Saulės sistemos kosminės erdvės dydis ir ribotos Žemės surengtų kosminių misijų paieškų galimybės vienareikšmiškai leidžia tvirtinti, kad bet koks toliau nuo Žemės esantis svetimas kosminis tyrimų zondas veikiausiai liktų mūsų nepastebėtas, mano mokslininkai.
Iki šiol Saulės sistemoje nerasta nė vieno nežemiško proto egzistavimo įrodymo, tačiau tai dar nereiškia, kad nesame stebimi. Pasak mokslininkų, mūsų civilizacijos tyrinėjimas nepilotuojamais kosminiais aparatais būtų visiškai logiškas. Tokie kosminiai zondai galėtų būti visai nedideli, jie galėtų slapstytis įvairiausiuose Saulės sistemos kampeliuose. Pavyzdžiui, pasak tyrimo autorių, 1–10 metrų dydžio ir maždaug 1 tonos masės zondai asteroidų juostoje būtų praktiškai nematomi. Net ir moderniausios asteroidų stebėjimo priemonės apsiriboja tik didelio dydžio objektais, skriejančiais sąlyginai netoli Žemės.
