Mažesni nei 25 metrų skersmens asteroidai jokio pavojaus mūsų planetai nekelia – jie tiesiog sudega atmosferoje, todėl mokslininkų dėmesys jiems nėra labai didelis. Išskyrus tuos atvejus, kai šie asteroidai gali padėti suderinti įrangą pavojingų „kosminių klajūnų“ stebėjimams.
Nors dauguma žmonių niekada gyvenime nėra matę asteroido, tačiau jie pakankamai dažnai priartėja įvairiais atstumais prie Žemės planetos. O kai kurie net ir nukrenta į jos atmosferą. Tačiau mažesni nei 25 metrų skersmens asteroidai jokio pavojaus mūsų planetai nekelia – jie tiesiog sudega atmosferoje, todėl mokslininkų dėmesys jiems nėra labai didelis. Išskyrus tuos atvejus, kai šie asteroidai gali padėti suderinti įrangą pavojingų „kosminių klajūnų“ stebėjimams.
Apie tokį mažųjų asteroidų stebėjimo duomenų panaudojimą pranešė NASA atstovai, pasakodami apie prie Žemės priartėjusi nedidelį asteroidą. Jį aptiko praėjusį trečiadienį, birželio 22 dieną, JAV Naujosios Meksikos valstijoje veikianti dviejų automatinių teleskopų stebėjimo sistema LINEAR, skirta netoli Žemės skriejančių dangaus kūnų paieškai. Atrastajam asteroidui, kurio skersmuo gali siekti nuo 9 iki 30 metrų, buvo suteiktas indeksas 2011MD. NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje Žemei artimų objektų biuro specialistų teigimu, tokio dydžio objektai vidutiniškai prie mūsų planetos priartėja maždaug kas šešerius metus.
„Nebuvo jokio pavojaus, kad 2011MD gali pataikyti į Žemę, tačiau mokslininkai pasinaudojo tokiu dideliu jo priartėjimu, kad išmėgintų stebėjimą radarais“, – pareiškė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos „Asteroid Watch“ programos atstovas.
Po to, kai 2011MD prasilenkė su Žeme, toliau nuskriejo per geostacionariųjų Žemės palydovų zoną, tačiau susidūrimas su jais neįvyko.
NASA Artimų Žemei objektų stebėjimų biuro duomenimis, likusiomis birželio dienomis netoli Žemės pralėks dar 5 asteroidai, didžiausias iš jų – 2011MC, kurio skersmuo siekia 140 – 310 m. Visi jie tiesioginio pavojaus Žemei nekelia, pavyzdžiui, 2011MC prasilenks su Žeme 384 000 km atstumu. Tačiau visi šie priartėjimai bus išnaudoti radarų tikrinimui.
Asteroidų stebėjimo radarai pastaruoju metu intensyviai tobulinami ir derinami, mat jiems keliama užduotis fiksuoti didelių ir Žemei pavojingų kosmoso kūnų orbitas. Pirmasis rimtas jų išmėginimas įvyks šių metų lapkričio mėnesį. Tuomet prie Žemės atvyks kur kas svarbesnis kosminis svečias – lėktuvnešio dydžio asteroidas 2005 YU55.
Apvalios formos maždaug 400 metrų skersmens asteroidas 2005 YU55 pro Žemę pralėks šių metų lapkričio 8 dieną vos 326 742 kilometrų atstumu. Tai sudaro 0,85 atstumo nuo Žemės iki Mėnulio, pranešė NASA. Atsižvelgus į šio asteroido dydį ir prasilenkimo atstumą jis bus kruopščiai stebimas radarais, vizualinėmis ir infraraudonųjų spindulių stebėjimo priemonėmis, sakoma pranešime.
„Lapkričio 8 dieną įvyksiantis didelis 2005 YU55 priartėjimas prie Žemės yra neįprastas dėl to, kad šis asteroidas yra toks didelis ir bus taip arti. Vidutiniškai tokio dydžio objektai prie Žemės prisiartina ne dažniau nei kas 30 metų“, – pareiškė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje Žemei artimų objektų stebėjimų programos vadovas Donas Yeomansas.
Išbandyta ir suderinta asteroidų stebėjimo sistema yra strategiškai svarbi žmonijai ir nuolat akcentuojama kaip prioritetinės svarbos kosminių tyrimų programoje. Tiesa, kol kas žmonija neturi išbandžiusi jokios strategijos, kaip kovoti su pavojų keliančiais asteroidais. Tačiau tikimasi, jog laiku aptikus tokį pavojų, apjungus mokslininkų ir inžinierių pajėgas bus galima surasti tinkamus kovos būdus.
