Finansinės institucijos gali jau artimiausiu metu keisti tai, kuo prekiauja, ir tai, kur prekiauja, dėl šviesos greičio teikiamų privalumų. Kompiuterių vykdoma „aukšto dažnio prekyba“ dažnai priklauso nuo vieno finansinio instrumento skirtingų kainų dviejose geografiškai atskirtose rinkose. Priklausomai nuo to, kiek tiksliai šie signalai gali nukeliauti, gali būti paveikta elektroninė prekyba vertybiniais popieriais.
Finansinės institucijos gali jau artimiausiu metu keisti tai, kuo prekiauja, ir tai, kur prekiauja, dėl šviesos greičio teikiamų privalumų, rašo BBC.
Kompiuterių vykdoma „aukšto dažnio prekyba“ dažnai priklauso nuo vieno finansinio instrumento skirtingų kainų dviejose geografiškai atskirtose rinkose.
Priklausomai nuo to, kiek tiksliai šie signalai gali nukeliauti, gali būti paveikta elektroninė prekyba vertybiniais popieriais.
Alexanderis Wissneris-Grossas per Amerikos fizikų draugijos susitikimą pasakojo, kad finansų institucijos ieško būdų, kaip panaudoti šį šviesos greičio teikiamą privalumą.
Harvardo universiteto mokslininkas A. Wissneris-Grossas teigia, kad laukimo laikai – dažniausiai laiko tarpas, per kurį signalas nukeliauja nuo vieno finansų centro iki kito – suteikia pranašumą vienoms vietoms tam tikriems sandoriams, o kitoms vietoms kitokiems.
Itin didelio greičio pluoštiniai optiniai kabeliai turi didžiulę rinką, kadangi jie naudojami vis greitesniam duomenų perdavimui. Tačiau, mokslininko teigimu, grynai technologine prasme siekis įgyti pranašumą geresniais kabeliais baigia pasiekti ribą.
Prekiaujamos akcijos dabar keliauja beveik 90 proc. fizikos nustatyto galutinio šviesos greičio tempais. Tai yra maksimalus optiniuose kabeliuose pasiekiamas šviesos greitis.
Pirmajame A. Wissnerio-Grosso siūlomas šios problemos sprendime, publikuotame dar 2010-aisiais, įvertinti įvairūs laukimo laikai pasaulinėse pluoštinių optinių kabelių jungtyse ir nustatyta, kur egzistuoja optimalūs taškai finansinių sandorių pradžiai – tai tarpinis kelias tarp dviejų didelių finansinių centrų, kuriame maksimaliai padidėja galimybė nupirkti pigiai akcijas vienoje vietoje ir parduoti brangiai kitoje.
Tai, žinoma, baigėsi tuo, jog nustatyta nemažai idealių vietų visuose planetos kampeliuose. Net ir vandenynuose. Tačiau veiklos perkėlimas į tokį tašką daugeliui įmonių nepasirodytų kaip patrauklus sprendimas.
„Dabar dirbu... su tikromis kompanijos dėl tikrų perkėlimų, kurie nereikš, jog reiks dislokuoti plūduriuojantį duomenų centrą vandenyno viduryje. Mes sakome „gerai, jūs turite savo veikiančią infrastruktūrą, kuri yra nejudinama. Tačiau turint galvoje jūsų buvimo vietą, kuriomis akcijomis skirtingose vietovėse jums būtų palankiausia prekiauti?“
„Jeigu neturite pakankamai pinigų, kad galėtumėte pastatyti duomenų centrus viduryje vandenyno, galite, pavyzdžiui, panaudoti veikiančius duomenų centrus, kurie yra netoli optimalios vietos vandenyne, tarkime Naujosios Škotijos prekybai iš Niujorko į Londoną“, – pasakojo A. Wissneris-Grossas.
Kadangi šis naujas požiūris gali leisti įmonėms padidinti pajamas, jo teigimu, pirmoji įmonė, pasinaudojusi šiuo šviesos greičio efektu, įgys reikšmingą konkurencinį pranašumą ir išlaikys jį tol, kol to nepradės praktikuoti ir kitos kompanijos.
Tai reiškia, kad atokios vietovės, esančios aukštumose ar viduryje vandenyno išsidėsčiusiose salų grandinėse, gali per laiką virsti globaliais finansų centrais.
„Vertėtų pradėti galvoti apie laukimo laiko koreliacijas kaip apie naują išteklių rūšį“, – paaiškino jis.
„Jeigu esate tarp dviejų didelių finansinių kompleksų, jūs galite būti ir toli nuo pagrindinių kelių, nuo populiacijos centrų, galbūt net ekonomiškai atsilikusių. Bet dėl jūsų unikalios pozicijos tai gali tapti savotišku gamtiniu ištekliu“.
