Atsinaujinanti energetika Lietuvai nėra brangus malonumas

Atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra iš esmės nekelia elektros kainos vartotojams, o šilumos kainą sumažina – plačiai paplitęs įsitikinimas, kad atsinaujinanti energetika yra brangus malonumas, visiškai neatitinka realybės, pabrėžia atsinaujinančios energijos asociacijų atstovai.

Visų rūšių atsinaujinančios energetikos skatinimo kaina vartotojams šiuo metu Lietuvoje sudaro tik 0,5 ct/kWh elektros energijos iš vartotojų mokamų vidutiniškai 45 ct/kWh, tuo tarpu vien galimas elektros kainos kilimas dėl brangstančių importuojamų energijos išteklių ateityje gali siekti 1–2 ct/kWh, spaudos konferencijoje, dėl Seime užstrigusio LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, tvirtino atsinaujinančios energetikos atstovai.

„Turime dvi galimybes skatinti atsinaujinančią energetiką: žaliąją energiją supirkti iš anksto nustatytu tarifu arba taikyti kintančio tarifo mechanizmą. Iš pirmo žvilgsnio kintantis tarifas gali atrodyti naudingesnis, tačiau iš tikrųjų taip nėra“, – kalbėjo Saulius Pikšrys, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.

Planuojama, kad kintantis tarifas atsinaujinančiai energijai būtų nustatomas taikant priemoką prie vidutinės rinkos kainos, o dėl priemokos dydžio atsinaujinančios energijos plėtotojai varžytųsi aukcionuose.

„Tokia tvarka sustabdytų investicijas į atsinaujinančių išteklių energetiką, nes nei investuotojai, nei bankai negalėtų planuoti investicijų“, – pabrėžia Alfredas Sabaliauskas, Lietuvos hidroenergetikų asociacijos prezidentas.

Pasak S. Pikšrio, kintantis atsinaujinančios energijos rėmimo tarifas vartotojams gali kainuoti net ir brangiau nei iš anksto suskaičiuotas ir nustatytas, nes svyravimai tiesiogiai priklausytų nuo elektros rinkos kainos, kuri nėra stabili ir priklauso nuo daugelio Lietuvos nekontroliuojamų veiksnių.

Artūro Skardžiaus, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidento, teigimu, galiojant kintančio tarifo rėmimo tvarkai brangtų atsinaujinančios energetikos projektų finansavimas, ir tai galiausiai tektų sumokėti vartotojams.

Saulės energetikos gyvavimui Lietuvoje, pasak Edmundo Žilinsko, Saulės energetikų asociacijos prezidento, taip pat yra būtinas iš anksto nustatytas tarifas gaminamai energijai. „Turi būti aiškumas, nes saulės energetikoje visos investicijos reikalingos projekto pradžioje, vėliau aptarnavimo išlaidos yra labai mažos, būtina tiksliai apskaičiuoti projekto atsiperkamumą“, – pritaria E. Žilinskas.

Pasak atsinaujinančios energijos asociacijų atstovų, kintantis tarifas sektoriuje sukurtų spekuliacinę rinką, nes neketinantys patys energijos gaminti verslininkai galėtų siūlyti nerealiai mažas kainas siekdami vėliau leidimus perparduoti. Taip pat tai paskatintų korupciją ir protekcionizmą, nes vėliau būtų mėginama pasiūlytas mažiausias kainas pasikelti.

Fiksuotas atsinaujinančios energijos rėmimo tarifas šiuo metu taikomas 21 iš 27 Europos Sąjungos šalių. Kintamą tarifą bandžiusi įvesti Danija šio sprendimo galiausiai atsisakė, nes modelis nepasiteisino – investicijos į atsinaujinančios energetikos sektorių sustojo.

Atsinaujinančios energetikos rėmimo mechanizmą turi nustatyti LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Įstatymo projektas šiuo metu pateiktas Seimui svarstyti, tačiau vis išbraukiamas iš Seimo darbotvarkės.

„Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo vilkinimas – tai tiesioginė žala Lietuvos ekonomikai, taip pat socialinei gerovei ir aplinkosaugai“, – teigia Remigijus Lapinskas, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas.

Pasak jo, LR Seimas įstatymą galėtų svarstyti ir lygiagrečiai su Nacionaline energetikos strategija – tai nėra priežastis dar atidėti dvejus metus rengto įstatymo priėmimą. LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas pirmą kartą apibrėš ir reglamentuos Lietuvos atsinaujinančios energetikos rinką, ir tai gali būti postūmis žaliosios energetikos plėtrai mūsų šalyje.

„Atsinaujinanti energija – tai ateities technologijos, visame pasaulyje žaliosios energetikos laukia graži ateitis“, – įsitikinęs Feliksas Zinevičius, Lietuvos geotermijos asociacijos pirmininkas.

Pasak jo, atsinaujinančiai energetikai Lietuvoje iki šiol nebuvo skiriamas pakankamas dėmesys. Nepaisant to, žmonės patys domisi ir ieško ekologiškų būdų panaudoti vietos energijos išteklius –populiariausias būdas šiuo metu žemės šilumos siurbliai. Lietuvos geotermijos asociacijos skaičiavimais, iki šių metų Lietuvoje buvo instaliuotas 31 MW geoterminės galios, daugiausia privačių namų šildymui.

Pasak F. Zinevičiaus, geoterminė energetika Lietuvoje taip pat turėtų būti skatinama kaip yra beveik visose Vakarų šalyse. Skatinimui galėtų būti taikomas 25 % mažesnis elektros energijos tarifas žmonėms, įsirengusiems ir eksploatuojantiems geoterminės šilumos siurblius.

Visų atsinaujinančios energijos asociacijų atstovų teigimu, Lietuvoje žalioji energetika iki šiol skatinama tik deklaratyviai. Pasak jų, atsinaujinanti energetika remiama mažiau nei importuojamą iškastinį kurą deginančios elektrinės. Rėmimas yra skiriamas iš vadinamojo Viešąjį interesą atitinkančių paslaugų fondo (VIAP), šiuo metu elektros tarife jis sudaro 4,73 ct/kWh iš vidutinės 45 ct/kWh kainos, nuo kitų metų išaugs iki 6,01 ct/kWh.

2009 m. VIAP buvo surinkta 631,2 mln. Lt, iš jų tik 37,5 mln. Lt buvo skirti atsinaujinančiai energetikai, tuo tarpu iškastinį kurą naudojančioje elektrinėse gaminamai elektros energijai remti buvo skirti 301,3 mln. Lt, šių elektrinių rėmimas gyventojams elektros kainoje sudarė 2,1 ct/kWh.

Maža to, iškastinio kuro energetika dar turi didelius vadinamuosius užslėptus kaštus, kurie iš esmės susiję su aplinkosauga ir žmonių sveikata – dėl aplinkos taršos daugėja susirgimų ir patiriamos gydymo išlaidos. Atominės energetikos kainą didina vadinamieji politiniai kaštai.

Skaičiuojama, kad galiausiai valstybei ir gyventojams iškastinio kuro ir branduolinė energetika kainuoja daug brangiau nei atsinaujinanti energetika, kuri užtikrina ekologišką energijos gamybos būdą aplinkai ir žmonėms, o jos užslėpti kaštai yra labai maži.